„Patikimas japoniškas automobilis” — frazė, kurią Lietuvos naudotų automobilių rinkoje girdi nuolat. Ir iš dalies ji teisinga: varikliai, pavarų dėžės, elektrika — čia japonų gamintojai tikrai lenkia daugelį konkurentų. Tačiau yra vienas aspektas, kuriame šis įvaizdis smarkiai trūksta — kėbulo apsauga nuo korozijos.
Švedijos žurnalo „Vi Bilägare” bendradarbiaujant su antikorozinių tyrimų įmone „Rostskyddsmetoder” atliktas ilgalaikis tyrimas — daugiau nei 500 automobilių patikrinta nuo 1989 m. — pateikia nepatogius skaičius. Rezultatai aktualūs kiekvienam, kas perka naudotą automobilį Lietuvoje, kur druskos sezonas trunka kelias žiemas iš eilės.
Blogiausiai įvertinti prekių ženklai
Tyrimas vertino apsaugą nuo korozijos pagal 5 balų sistemą. Žemiausi vidurkiai:
- „Honda” — 1,8 balo
- „Fiat”, „Subaru”, „Suzuki”, „Mitsubishi”, DS, „Range Rover” — po 2,0
- „Toyota”, „Ford” — po 2,2
Konkrečių modelių rezultatai dar aiškesni. „Subaru Legacy” (2003–2004 m.) ir „Fiat Doblo” (2003 m.) surinko po 1 tašką — žemiausią galimą įvertinimą. „Honda Accord” (2002–2006 m.), „Mazda 6″ (2002–2009 m.) ir „Toyota Yaris” (2005–2009 m.) — po 2 taškus.
Ar tai reiškia, kad šie automobiliai yra blogi? Ne — tai reiškia, kad gamyklinis kėbulo dengimas yra silpnoji vieta, kurią Lietuvos klimatas išnaudoja efektyviai.
Kodėl japonų automobiliai korozijos testuose atsilieka
„Rostskyddsmetoder” ekspertai aiškina skirtumus techniškai: Japonijos gamintojai tradiciškai remiasi cheminėmis dangomis dažymo proceso metu. Europos gamintojai — ypač vokiški — dažniau naudoja ertmių vašką ir cinkavimu padengtą plieną, kurie geriau atlaikia mechaninius pažeidimus ir drėgmę.
Vyriausiasis „Rostskyddsmetoder” technikas pabrėžia: „Atlikdami bandymus dažnai pastebime, kad rūdys prasideda uždaruose profiliuose, kur lieka vandens ir gamyklinė apsauga laikui bėgant sugenda. Be papildomo vaško ar ertmių sandarinimo kai kurie automobiliai yra pasmerkti per anksti surūdyti.”
Lietuva — ne Japonija. Japonijoje keliai nėra beriami druska taip intensyviai kaip Centrinėje ar Rytų Europoje. Automobilis, sukurtas japoniškam klimatui, lietuviškose žiemose atsiduria nepalankiomis sąlygomis, kurioms jo kėbulo apsauga nebuvo projektuota.
Geriausi korozijos atsparumo rezultatai
Tame pačiame tyrime išsiskyrė ir lyderiai:
- „Porsche” — 5,0 balų
- „Jaguar” — 4,7
- „Nio” — 4,5
- BMW — 4,1
- „Audi” ir „Mini” — po 4,0
- „Mercedes” — 3,9
Vokiški gamintojai dominuoja viršuje — tai atspindi ilgametę cinkavimu padengtų kėbulų tradiciją, kurią Vokietijos pramonė įtvirtino dar devintajame dešimtmetyje po skandalingų korozijos problemų ankstesniais dešimtmečiais.
Ką tai reiškia perkant naudotą automobilį Lietuvoje
Korozija yra daugiau nei estetinė problema. Pažengusi rūdis ratų arkose, slenksčiuose ar kėbulo apačioje gali tapti priežastimi, kodėl automobilis nepraeina techninės apžiūros pas TUV NORD Lietuva. Ji taip pat tiesiogiai mažina automobilio perpardavimo vertę ir — svarbiausia — silpnina konstrukcinį saugumą avarijos atveju.
Praktiniai patarimai perkant:
- Atidžiai apžiūrėkite ratų arkas, slenksčius ir kėbulo apačią — rūdys dažnai slypi po dažais ar plastiko dangčiais.
- Japoniškų modelių atveju — klauskite, ar buvo atliktas antikorozinis apdorojimas po pirkimo. Tai dažna praktika ir reikšminga papildoma apsauga.
- Senesniems nei 10 metų automobiliams — kėlimas ant tiltelio ir apačios apžiūra yra ne pageidautina, o būtina.
- Rūdžių židinys po dažais matomas kaip kėbulo išpūtimas — tai signalas, kad procesas jau toli pažengęs.
Papildomas antikorozinis apdorojimas — ertmių vaškas, kėbulo apačios dengimas — Lietuvos autoservisuose kainuoja 80–200 eurų, priklausomai nuo apimties. Tai investicija, kuri gali apsaugoti nuo kelių tūkstančių eurų remonto arba automobilio vertės kritimo.
