Elektromobilio vairuotojas iš Dortmundo buvo tikras dėl savo teisybės: jo automobilis neišmeta jokių teršalų, tad kodėl jam turėtų galioti oro kokybei gerinti skirtas 30 km/h greičio ribojimas? Su tokiu argumentu jis kreipėsi į teismą. Bet ar tai reiškia, kad elektromobiliai iš tikrųjų nedaro jokio poveikio aplinkai? Ne – ir būtent šis netikėtas niuansas nulėmė bylos baigtį.
Kodėl Vokietijos miestuose taikomi 30 km/h ribojimai
Daugelyje Vokietijos miestų, tarp jų ir Dortmunde, oro kokybei gerinti įvesti 30 km/h greičio ribojimai. Šie apribojimai taikomi visiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo transporto priemonės tipo. Būtent tai ir sukėlė vairuotojo pasipiktinimą – jo automobilis, skirtingai nei dyzelinis ar benzininis, važiuodamas jokių išmetamųjų dujų neišskiria.
Ką nusprendė teismai
Vairuotojas tvirtino, kad greičio apribojimas jam neprivalomas, nes jo transporto priemonė oro neteršia. Tiek pirmosios instancijos teismas Dortmunde, tiek aukštesnysis teismas Hame šį argumentą atmetė – ribojimas galioja visiems, be išimčių pagal variklio tipą. Teismai pabrėžė ir svarbų teisinį niuansą: informacija apie oro kokybę, pateikiama šalia kelio ženklų, yra tik informacinio pobūdžio ir jokios teisinės išimties nesuteikia.
Kodėl elektromobiliai vis tiek teršia orą
Nors elektromobiliai važiuodami neišmeta CO₂, jie vis dar daro poveikį aplinkai – ir tai patvirtina konkretūs skaičiai. Pasak Vokietijos automobilių klubo ADAC, apie trečdalį visų mikroplastiko emisijų šalyje sudaro būtent padangų dulkės. O padangų gamintojų ir servisų duomenimis, elektromobilių padangos dyla nuo 20 iki 50 proc. greičiau nei įprastų, vidaus degimo varikliu varomų automobilių – jei naudojamos įprastos, o ne elektromobiliams pritaikytos padangos, dilimas gali siekti net iki 20 proc. daugiau vien dėl netinkamo gumos mišinio. Šį efektą lemia ne tik didesnė elektromobilių masė, bet ir momentinis variklio sukimo momentas – kiekvienas staigesnis pajudėjimas iš vietos mikroskopiniu lygiu „plėšia“ protektorių. Būtent todėl gamintojai elektromobiliams siūlo sustiprintas, HL žyma pažymėtas padangas.
Mažesnis greitis – mažiau dalelių ore
Fizikos požiūriu logika paprasta: kuo didesnis greitis ir kuo agresyvesnis greitėjimas, tuo daugiau padangų dalelių patenka į orą. Todėl net ir „beemisis“ automobilis, važiuodamas greičiau, prisideda prie oro taršos – tik ne išmetamosiomis dujomis, o mikroplastiku. Būtent šis argumentas ir sugriovė vairuotojo poziciją teisme.
Skirtingi požiūriai Europoje
Vokietija laikosi principo, kad visiems vairuotojams taikomi vienodi eismo apribojimai, nepriklausomai nuo variklio tipo. Kaimyninėje Austrijoje situacija kitokia – kai kuriose kelio atkarpose galiojantis IG-L greičio ribojimas taikomas tik vidaus degimo variklio automobiliams, o Austrijoje registruoti elektromobiliai gali važiuoti greičiau. Lietuvoje panašių, ištisinių miesto zonų su oro kokybei skirtu greičio ribojimu kol kas nėra – čia elektromobilių savininkams aktualesnė kita lengvata: nuo taršos mokesčio jie atleidžiami visiškai, nepriklausomai nuo greičio ar zonos.
