„Mercedes-Benz“ generalinis direktorius Ola Källenius prisijungė prie vis didėjančio kritikų, prieštaraujančių Europos Sąjungos planui nuo 2035 m. uždrausti registruoti naujus benzininius ir dyzelinius automobilius, skaičiaus. Jis perspėja, kad toks žingsnis gali smarkiai pakenkti Europos automobilių pramonei, kuri jau susiduria su vangiais pardavimais, didele Kinijos konkurencija ir lėtu elektromobilių diegimu.
ES draudimas nuo 2035 m.
ES dekarbonizacijos strategija siekia, kad po 2035 m. būtų registruojamos nulinės emisijos naujos transporto priemonės. Praktiškai tai reiškia elektromobilius ir, jei technologijos tobulės, vandeniliu varomas transporto priemones. Ši politika skirta padėti siekti klimato tikslų, tačiau ji taip pat kelia ginčų tarp automobilių gamintojų ir pramonės ekspertų.
Pagrindiniai Källeniuso rūpesčiai
Kalbėdamas su Vokietijos dienraščiu „Handelsblatt“, Källenius teigė, kad staigus draudimas gali sutrikdyti rinką:
- Vartotojai gali skubėti pirkti benzininius ir dyzelinius automobilius iki termino.
- Europos automobilių gamintojai gali prarasti pozicijas Kinijos elektromobilių gamintojams.
- Dabartinis elektromobilių pardavimų augimas yra nepakankamas, kad būtų galima pakeisti vidaus degimo variklių paklausą.
„Turime susidurti su realybe. Priešingu atveju visu greičiu važiuojame į sieną“, – sakė Källenius, pabrėždamas rinkos pasirengimo ignoravimo riziką.
Siūlomos alternatyvos
Källenius pasisako už lankstesnį, technologiškai neutralų požiūrį į dekarbonizaciją:
- Mokesčių lengvatos elektromobiliams, kad jie būtų labiau Įperkamos kainos.
- Mažesnės elektros energijos kainos viešosiose įkrovimo stotelėse, siekiant paskatinti naudoti elektromobilius.
- Sudaryti sąlygas keliems mažai taršiams sprendimams, pavyzdžiui, hibridams, e. kurui ir vandeniliu varomiems automobiliams, konkuruoti rinkoje.
Poveikis Lietuvai
Lietuvai 2035 m. draudimas reikštų, kad negalima registruoti naujų benzininių ar dyzelinių automobilių, o pirkėjai turėtų tik naudotas vidaus degimo transporto priemones arba naujus nulinės emisijos modelius. Tai galėtų lemti:
- Benzininių ir dyzelinių automobilių pirkimo šuolį iki draudimo.
- Didesnės naudotų transporto priemonių kainos iki 2035 m.
- Spaudimą plėsti įkrovimo infrastruktūrą už didžiųjų miestų, tokių kaip Vilnius, Kaunas ir Kalifornija, ribų.
Nors tikslas sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį yra plačiai palaikomas, Källenius ir kiti pramonės lyderiai perspėja, kad perėjimas turi būti valdomas atsargiai. Be tinkamų paskatų, infrastruktūros ir diversifikuoto požiūrio, 2035 m. draudimas gali pakenkti tiek pramonei, tiek vartotojams.
Kokia jūsų nuomonė? Ar ES turėtų laikytis 2035 m. draudimo, ar priimti lankstesnę, technologiškai neutralią politiką? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
