Europos Sąjunga nustatė aiškų kelią laipsniškam naujų dyzelinių ir benzininių automobilių atsisakymui. Nuo 2035 m. visi nauji ES registruoti lengvieji automobiliai ir furgonai turi būti nulinės emisijos. Šis sprendimas žymi lūžio tašką Europos mobilumo politikoje ir tiesiogiai veikia vairuotojus Lietuvoje ir visame žemyne.
2035 m. draudimo paaiškinimas
Pagal 2023 m. Europos Parlamento ir Tarybos priimtą reglamentą, nuo 2035 m. gamintojams nebebus leidžiama pardavinėti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais (ICE), įskaitant dyzelinius, benzininius ir hibridinius modelius. Vienintelė išimtis yra transporto priemonės, varomos CO₂ neutraliais degalais, pavyzdžiui, e. degalais.
- Nuo 2030 m. vidutinis naujų automobilių CO₂ išmetimas turi būti sumažintas 55 %, palyginti su 2021 m.
- Mikroautobusų atveju mažinimo tikslas yra 50 % iki 2030 m.
- Nuo 2035 m. bus galima registruoti tik nulinės emisijos transporto priemones.
Pereinamieji ir peržiūros laikotarpiai
ES įtraukė keletą pereinamojo laikotarpio mechanizmų, kad perėjimas būtų lankstesnis. 2026 m. politika bus oficialiai peržiūrėta, o po to gali būti galima atlikti pakeitimus atsižvelgiant į technologinę pažangą, pramonės pasirengimą ir energetikos infrastruktūros plėtrą.
Mažiems ir nišiniams gamintojams, pagaminantiems mažiau nei 300 000 transporto priemonių per metus, taip pat gali būti suteiktos laikinos išimtys iki 2035 m.
O kaip dėl esamų dyzelinių automobilių?
Svarbu tai, kad 2035 m. draudimas taikomas tik naujoms registracijoms. Tai reiškia, kad jau eksploatuojami automobiliai, įskaitant dyzelinius automobilius, gali būti toliau naudojami, parduodami naudotų automobilių rinkoje ir prižiūrimi po 2035 m. Tačiau tikimasi, kad jų vertė ir paklausa mažės, nes Europos miestuose plečiasi griežtesnės mažos taršos zonos.
Miesto lygmens apribojimai
Dar prieš 2035 m. daugelis Europos miestų, pavyzdžiui, Paryžius, Madridas ir Lionas, jau riboja senesnes dyzelines transporto priemones mažos taršos zonose. Panaši politika galėtų būti taikoma ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose, ypač Vilniuje ir Kaune, siekiant pagerinti oro kokybę.
Pramonės reakcija ir iššūkiai
Automobilių gamintojai išreiškė susirūpinimą dėl griežto termino. Kai kurie pramonės lyderiai teigia, kad be papildomos paramos įkrovimo infrastruktūrai ir paskatų, perėjimas gali būti pernelyg staigus. Tuo pačiu metu tokios įmonės kaip „Volkswagen“, „Mercedes“ ir „Stellantis“ investuoja milijardus į elektromobilumą, kad atitiktų ES tikslus.
Ekspertai pažymi: „2035 m. tikslas yra ambicingas, bet pasiekiamas, jei įkrovimo infrastruktūra ir atsinaujinančios energijos tiekimas sparčiai plėsis.“
Ką turėtų žinoti Lietuvos vairuotojai
Lietuvoje vairuotojams svarbiausi dalykai:
- Dyzelinius automobilius vis dar galima pirkti ir naudoti iki 2035 m., o net ir po to – kaip naudotas transporto priemones.
- Draudimas taikomas tik naujoms registracijoms, o ne esamiems automobiliams.
- Mažos taršos zonos didesniuose Lietuvos miestuose gali būti įvestos iki 2035 m.
- Artėjant 2035 m. terminui, automobilių perpardavimo vertė gali sumažėti.
Kokia jūsų nuomonė? Ar ES turėtų laikytis 2035 m. draudimo, ar leisti daugiau lankstumo dyzeliniams ir benzininiams automobiliams? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
