Krunos tilto rekonstrukcija sparčiai juda į priekį. Nugriauto kairiojo tilto, kuriuo anksčiau eismas vyko Kauno kryptimi, vietoje statomas visiškai naujas tiltas. Šiuo metu inžinieriai montuoja rekordinio svorio plieninę perdangą, sveriančią apie 750 tonų, kuri žymi vieną reikšmingiausių infrastruktūros etapų Lietuvoje.
Kodėl šis projektas svarbus
Tiltai vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį kasdieniame šalies gyvenime. Jais vyksta skubios pagalbos tarnybos, į darbą ir mokyklą vykstantys keleiviai, o prireikus užtikrinamas greitas kariuomenės judėjimas. Pasak laikinai einančio susisiekimo ministro pareigas Eugenijaus Sabučio, Lietuvos tiltų tinklas ilgą laiką buvo apleistas, o šiandien beveik 200 konstrukcijų yra remontuojamos arba atstatomos. Krunos tiltas yra puikus šio atnaujinto dėmesio infrastruktūrai pavyzdys.
Projekto detalės
Rekonstrukcijos projektas apima tilto ir jo privažiavimų atstatymą, įskaitant naujas atramas, plieninę perdangą, drenažo sistemas ir sutvirtintas konstrukcijas. Naujasis tiltas statomas iš plieno ir gelžbetonio mišinio. Denio ilgis sieks 125 metrus.
Betonavimo darbai ir pamatai
Iki šiol sumontuoti 136 gręžtiniai poliai, o beveik visos keturios tilto atramos įbetonuotos, panaudojant apie 900 m³ betono. Paruošus atramas, darbai buvo perkelti į plieninio denio surinkimą.
Rekordinio denio surinkimas
Denį sudaro dvidešimt plieninių segmentų, kurių kiekvienas sveria 30–40 tonų. Šie elementai buvo pagaminti „Tilsta“ gamykloje ir gabenami į statybvietę. Statybvietėje jie suvirinami ir užstumiami ant betonuotų atramų. Šiuo metu jau sumontuota 70 % denio.
Kai denis bus visiškai surinktas, darbininkai pradės montuoti monolitinę gelžbetonio plokštę ant viršaus. Tuo pačiu metu tilto prieigose bus pradėti kelio darbai.
Strateginė svarba
Pasak „Via Lietuva“ direktoriaus Martyno Gedaminsko, tiltas yra labai svarbus ne tik civiliniam eismui, bet ir strategiškai svarbus kariniam mobilumui. Sutvirtinta jo konstrukcija skirta greitam NATO pajėgų judėjimui prireikus. Šis dvigubos paskirties metodas tampa standartu naujuose Lietuvos infrastruktūros projektuose.
Unikalus statybos procesas
„Tilsta“ generalinis direktorius Eduardas Grinaveckas paaiškino, kad nors bendrovė anksčiau yra dirbusi su didelio masto projektais, ši platforma yra sunkiausia, kokią ji kada nors pagamino ir įrengė. Rekonstrukcija yra unikali, nes dėl laikinų tiltų darbai judrioje greitkelyje gali būti tęsiami nesustabdant eismo ir nesudarant apvažiavimų.
Grafikas ir finansavimas
Planuojama, kad pirmasis naujas tiltas eismui bus atidarytas 2025 m. pabaigoje arba 2026 m. pradžioje. Baigus darbus, eismas Kauno kryptimi bus nukreiptas į naująjį ir laikinąjį tiltus, o tai leis nugriauti ir rekonstruoti antrąjį tiltą. Visą projektą, įskaitant abu tiltus, planuojama baigti iki 2027 m. pabaigos.
Bendra projekto vertė viršija 24 mln. eurų su PVM, iš kurių dalį bendrai finansuoja ES Europos infrastruktūros tinklų priemonė (CEF), kuriai skirta daugiau nei 9,4 mln. eurų.
Krunos tilto rekonstrukcija yra pavyzdinis infrastruktūros projektas, kuriame derinamos inžinerinės inovacijos, karinis atsparumas ir civilių saugumas. Su savo masyvia 750 tonų deniu ir strategine svarba jis simbolizuoja Lietuvos įsipareigojimą kurti modernius, saugius ir ateičiai pritaikytus transporto ryšius.
Kokia jūsų nuomonė? Ar manote, kad daugiau tiltų Lietuvoje reikėtų atstatyti atsižvelgiant į dvigubą civilinį ir karinį naudojimą? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose.
