Europos Komisija siūlo keisti iki šiol griežtą planą nuo 2035 m. uždrausti prekiauti naujais lengvaisiais automobiliais su vidaus degimo varikliais. Vietoje absoliutaus draudimo svarstomas lankstesnis modelis, kuris leistų gamintojams likti rinkoje, jei būtų pasiektas reikšmingas – 90 proc. – išmetamųjų teršalų sumažinimas.
Kas buvo numatyta iki šiol: 100 proc. taršos mažinimas nuo 2035 m.
Iki šiol galiojantis ES reglamentas numatė, kad nuo 2035 m. sausio 1 d. naujų lengvųjų automobilių išmetamųjų teršalų kiekis turi būti sumažintas 100 proc. Praktikoje tai reiškė faktinį draudimą visoje Europos Sąjungoje prekiauti naujais automobiliais su vidaus degimo varikliais, nes vieninteliu realiu keliu tapo nulinės emisijos technologijos.
Toks planas buvo aiškus signalas gamintojams ir rinkai: investicijos turėjo krypti į elektromobilius, vandenilines technologijas ir infrastruktūrą, o tradiciniai benzininiai bei dyzeliniai modeliai po 2035 m. naujų automobilių segmente nebeturėjo ateities.
Ką siūlo Europos Komisija: 90 proc. mažinimas ir kompensavimo mechanizmas
2025 m. gruodžio 16 d. EK pristatytame Automobilių sektoriaus dokumentų pakete (angl. Automotive package) siūloma reikšminga korekcija. Vietoje 100 proc. reikalavimo būtų pereinama prie 90 proc. taršos sumažinimo modelio, o likusią dalį gamintojai galėtų kompensuoti naudodami mažo anglies dioksido pėdsako sprendimus.
Teisės firmos „Sorainen“ partnerė, advokatė Vaiva Mašidlauskienė pabrėžia, kad toks pokytis reikštų ne tik didesnį lankstumą gamintojams, bet ir iš esmės keistų iki šiol formuotą ES kryptį.
Ekspertės vertinimu, tai atvertų galimybę po 2035 m. rinkoje išlikti ne tik elektromobiliams ar vandeniliniams automobiliams, bet ir hibridiniams bei tam tikriems vidaus degimo variklius naudojantiems modeliams, jei būtų pasiektas nustatytas taršos mažinimo lygis.
Kokie sprendimai galėtų būti naudojami kompensacijai
Pagal aptariamą logiką, 10 proc. likusios „nepanaikintos“ taršos dalies būtų galima kompensuoti pasitelkiant sprendimus, kurie mažina bendrą produkto anglies pėdsaką. Tarp minimų priemonių – EU pagamintas „žaliasis“ plienas, sintetiniai degalai (e. degalai) bei biodegalai.
Praktikoje tai galėtų sukurti naują vertinimo sistemą: būtų svarbu ne vien tai, kas vyksta automobilio išmetimo vamzdyje, bet ir tai, kaip gaminamos medžiagos bei energija, kokie degalai naudojami, ir kokia jų kilmė.
Kodėl apskritai prireikė korekcijos: rinkos realybė keičiasi
Pasiūlymo kontekstas siejamas su akivaizdžiai besikeičiančia automobilių rinkos situacija. Pastaraisiais metais fiksuojamas elektromobilių pardavimų augimo sulėtėjimas, tuo tarpu hibridinių modelių paklausa daugelyje rinkų didėja.
Didieji Europos gamintojai jau koreguoja ankstesnius tikslus ir investicinius planus:
- „Mercedes-Benz“ atsisakė tikslo nuo 2030 m. gaminti tik elektromobilius.
- „Volkswagen“ sumažino investicijas į elektromobilių plėtrą ir dalį lėšų nukreipė atgal į vidaus degimo variklių technologijas.
- „Audi“ grįžo prie hibridinių ir tradiciniais degalais varomų modelių vystymo.
Konkurencija su Kinija ir politinis pasipriešinimas ES viduje
Papildomą spaudimą Europos automobilių sektoriui daro stiprėjanti konkurencija su Kinijos gamintojais, kurie elektromobilių segmente pasižymi agresyvia kainodara ir sparčiu technologiniu progresu. Tai kelia klausimų dėl Europos pramonės konkurencingumo ir darbo vietų išsaugojimo.
Kartu ryškėja ir dalies ES valstybių narių politinis pasipriešinimas griežtam draudimui. Pavyzdžiui, Nyderlandai pakeitė poziciją, Vokietija nuo pat pradžių kritikavo sprendimą dėl galimo neigiamo poveikio pramonei ir darbo vietoms, o Italija jį vadino ideologiniu ir stabdančiu technologijų įvairovę.
Ką tai gali reikšti Lietuvai: lėtesnis, bet prognozuojamesnis perėjimas
Lietuvos rinkai lankstesnis reguliavimas galėtų reikšti ne staigų technologinį lūžį, o labiau prognozuojamą perėjimą prie mažataršio transporto. Tai svarbu, nes reali vairuotojų situacija skiriasi: didmiesčiuose infrastruktūra sparčiau plečiasi, tačiau regionuose pokyčiai dažnai vyksta lėčiau.
Jei hibridiniai automobiliai išliktų prieinami ilgiau, daliai pirkėjų tai galėtų tapti praktišku kompromisu, ypač tiems, kurie daug važinėja tarp miestų ar neturi patogios įkrovimo galimybės prie namų.
Rizikos pusė: ar nebus pristabdytas perėjimas prie nulinės emisijos
Pasak transporto teisės ekspertės, lankstesnis reguliavimas kelia ir riziką: perėjimas prie nulinės emisijos transporto gali sulėtėti, o ES gali susidurti su sunkumais siekiant ambicingų klimato tikslų.
Be to, jei rinkoje ilgiau išliks alternatyvos, elektromobilių infrastruktūros plėtra ir jų prieinamumo didėjimas vartotojams gali vykti lėčiau. Ilgalaikėje perspektyvoje kyla klausimas, ar kompromisas nepakenks ES konkurencinėms pozicijoms pasaulinėje elektromobilių rinkoje.
Kas toliau: galutinį sprendimą priims Taryba ir Parlamentas
Europos Komisijos siūlomas pakeitimas atspindi bandymą suderinti klimato politikos tikslus su ekonominėmis ir geopolitinėmis realijomis. Tačiau galutinis sprendimas priklausys nuo to, ką pasirinks ES Taryba ir Europos Parlamentas.
Kaip apibendrina V. Mašidlauskienė, tai gali tapti pragmatišku pereinamuoju sprendimu, bet taip pat gali būti interpretuojama kaip signalas, kad ES klimato ambicijos silpnėja.
Ką manote jūs? Ar lankstesnė kryptis padės Europai ir Lietuvai sklandžiau pereiti prie mažataršio transporto, ar tik atidės neišvengiamus pokyčius? Pasidalinkite nuomone komentaruose.
