Automobilio akumuliatorius dažnai prisimenamas tik tada, kai variklis netikėtai neužsiveda. Nors ši detalė atrodo paprasta, apie jos veikimą vis dar sklando daugybė mitų, kurie gali klaidinti vairuotojus ir net sutrumpinti akumuliatoriaus tarnavimo laiką. MotorBiscuit išskyrė keturis dažniausius mitus, kuriuos verta žinoti kiekvienam vairuotojui.
Lietuvoje ši tema ypač aktuali atšalus orams, kai silpnesni akumuliatoriai dažniausiai pradeda rodyti pirmuosius gedimo požymius. Tačiau straipsnyje aptariamos taisyklės yra bendro pobūdžio, todėl praktikoje jos gali skirtis priklausomai nuo automobilio tipo, akumuliatoriaus technologijos ir eksploatavimo sąlygų.
1 mitas: „Prikūrimas“ padeda pailginti akumuliatoriaus tarnavimo laiką
Dalis vairuotojų mano, kad išsikrovusį ar nusilpusį akumuliatorių galima paprastai „atgaivinti“ prijungus laidus arba išoriškai pakrovus, ir tai padės jam tarnauti ilgiau. Tačiau MotorBiscuit cituojama informacija pabrėžia, kad užvedus automobilį po tokios procedūros generatoriui tenka dirbti gerokai intensyviau: jis turi ne tik maitinti automobilio elektros sistemas, bet ir papildomai krauti nusilpusį akumuliatorių.
Tai gali ne tik padidinti generatoriaus apkrovą, bet ir neigiamai paveikti patį akumuliatorių. Straipsnyje pažymima, kad tiek nepakankamas, tiek per didelis įkrovimas yra žalingas: pirmuoju atveju ant plokštelių gali kauptis švino sulfatas, o antruoju gali prasidėti gnybtų korozija arba vidiniai pažeidimai. Dėl to „prikūrimas“ turėtų būti laikomas avarine priemone, o ne būdu prailginti akumuliatoriaus gyvenimą.
2 mitas: karštas oras akumuliatoriui yra geresnis nei šaltas
Daugelis vairuotojų žiemą kaltina šaltį, kai automobilis sunkiai užsiveda, tačiau MotorBiscuit pabrėžia, kad didelis karštis akumuliatoriui gali būti dar kenksmingesnis nei žema temperatūra. Straipsnyje aiškinama, kad tiek karščio, tiek šalčio ekstremumai veikia elektrolito tirpalą, kuris leidžia akumuliatoriui sukaupti energiją, ir gali mažinti jo našumą bei tarnavimo laiką.
Esant dideliam karščiui, skystis akumuliatoriuje gali garuoti. Dėl to kai kurie vairuotojai bando papildyti jį paprastu vandeniu, tačiau straipsnyje įspėjama to nedaryti, nes vandens priemaišos ir mineralai gali pažeisti akumuliatoriaus elementus. Tuo metu labai žema temperatūra akumuliatoriaus paprastai neužšaldo, bet sumažina jo gebėjimą atiduoti visą reikalingą galią užvedimo metu. Būtent todėl žiemą dažniau išryškėja jau nusilpusių akumuliatorių problemos.
Šis principas aktualus ir Lietuvos vairuotojams, nes mūsų klimato sąlygomis akumuliatoriai susiduria tiek su vasaros karščiu, tiek su žiemos šalčiu. Vis dėlto konkretūs priežiūros reikalavimai gali skirtis, todėl visuomet verta vadovautis gamintojo rekomendacijomis.
3 mitas: jei automobilis neužsiveda, vadinasi, kaltas akumuliatorius
Neužsivedantis automobilis dar nereiškia, kad akumuliatorius jau „miręs“. MotorBiscuit atkreipia dėmesį, kad problema gali slypėti ir kitose sistemose: tai gali būti užsikimšusios degalų linijos, sugedęs starteris, neveikiantis generatorius arba nusidėvėjusios uždegimo žvakės. Kitaip tariant, vien pagal tai, kad variklis neužsiveda, tiksliai diagnozuoti akumuliatoriaus gedimo negalima.
Straipsnyje taip pat primenama, kad kartais akumuliatorius gali būti ne sugedęs, o tiesiog praradęs gerą elektros kontaktą dėl korozijos ant gnybtų. Tokiu atveju rekomenduojama nuvalyti rūgšties ir korozijos likučius vieliniu šepečiu arba plienine vilna. Po valymo gnybtų padengimas tepalu gali padėti apsaugoti juos nuo tolimesnės korozijos ir pagerinti elektros kontaktą.
4 mitas: neįmanoma iš anksto suprasti, kad akumuliatorius baigia sugesti
Dar vienas paplitęs įsitikinimas – esą akumuliatorius sugenda visiškai netikėtai ir be jokių perspėjimų. Tačiau MotorBiscuit nurodo, kad dažniausiai tam tikri ženklai pasirodo dar prieš galutinį gedimą. Vienas pirmųjų signalų – lėtas variklio sukimas pasukus užvedimo raktelį.
Prie įspėjamųjų požymių taip pat priskiriami pritemę priekiniai žibintai ar salono apšvietimas, kai variklis neveikia. Be to, apžiūrint akumuliatorių reguliarios priežiūros metu verta atkreipti dėmesį į baltas, melsvas ar kartais žalsvas apnašas ant gnybtų ar laidų – tai gali būti rūgšties nuotėkio arba nepakankamo įkrovimo požymis. Tokie simptomai leidžia problemą pastebėti anksčiau ir išvengti nemalonaus scenarijaus, kai tenka kviesti pagalbą kelyje.
Ką iš to turėtų suprasti vairuotojai Lietuvoje
Akumuliatorius nėra detalė, kuriai galima neskirti dėmesio iki paskutinės akimirkos. Šis MotorBiscuit straipsnis aiškiai parodo, kad daugelis paplitusių įsitikinimų neatitinka realybės: „prikūrimas“ nėra ilgalaikis sprendimas, karštis gali būti ne mažiau pavojingas nei šaltis, neužsivedantis automobilis nebūtinai reiškia mirusį akumuliatorių, o gedimo ženklus dažnai galima pastebėti iš anksto.
Praktikoje vairuotojams verta reguliariai tikrinti akumuliatoriaus būklę, stebėti užvedimo pokyčius, valyti gnybtus ir neatidėlioti patikros servise, jei atsiranda pirmieji simptomai. Tai ypač svarbu prieš žiemą, kai net nedideli akumuliatoriaus silpnumo požymiai gali greitai virsti rimta problema.
Ką manote jūs – ar esate susidūrę su bent vienu iš šių mitų realiame gyvenime? Pasidalykite savo patirtimi komentaruose.
