Elektriniai paspirtukai Lietuvos gatvėse tapo įprastu vaizdu, tačiau kartu su jų populiarumu auga ir susirūpinimas vaikų saugumu. Naujausi duomenys rodo, kad gyventojai būtent paspirtukus laiko didžiausiu rizikos veiksniu vaikams kelyje, aplenkiančiu net mobiliųjų telefonų naudojimą.
Problema nėra vien subjektyvus visuomenės įspūdis. Draudimo žalų statistika ir Transporto kompetencijų agentūros (TKA) surinkti duomenys rodo, kad dalis vaikų nesilaiko elementarių saugumo taisyklių, o sužeistų jaunųjų eismo dalyvių skaičius kai kuriose grupėse auga.
69 proc. gyventojų didžiausia grėsme laiko paspirtukus
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikto reprezentatyvaus gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, 69 proc. respondentų elektrinius paspirtukus ir kitas panašias judumo priemones išskyrė kaip didžiausią rizikos veiksnį vaikų saugumui eisme.
Telefonų naudojimą kaip svarbų nesaugumo veiksnį nurodė 61 proc. apklaustųjų, o nepakankamą dėmesingumą kelyje – 44 proc.
- Elektriniai paspirtukai ir kitos judumo priemonės – 69 proc.
- Telefonų naudojimas – 61 proc.
- Nepakankamas dėmesingumas – 44 proc.
Tai svarbus signalas, nes paspirtukai vaikams suteikia galimybę gana greitai judėti miesto aplinkoje, tačiau jų vairavimo patirtis ir gebėjimas numatyti pavojingas situacijas ne visada atitinka pasiekiamą greitį.
Per penkerius metus – 880 su vaikais susijusių žalų
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, 2021–2025 m. buvo užregistruota 880 žalų, susijusių su 6–18 metų vaikų važiavimu dviračiais arba paspirtukais. Net 740 atvejų buvo susiję su vaikų traumomis, patirtomis per eismo įvykius ar kitus nelaimingus atsitikimus.
Dažniausiai registruotos rankų ir kojų traumos. Tačiau pasitaikė ir gerokai rimtesnių sužalojimų – nukentėjo vaikų dantys, veidas, galva bei kaklas.
„Vaikai neretai pervertina savo gebėjimus, pasirinkdami per didelį greitį ar per vėlai reaguodami į kliūtį“, – atkreipia dėmesį „Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė Aurelija Kazlauskienė.
Elektrinio paspirtuko konstrukcija taip pat turi įtakos rizikai. Palyginti nedideli ratai jautriau reaguoja į duobes, bortelius, akmenis ir kitus dangos nelygumus. Ant šlapios dangos situaciją dar labiau apsunkina ilgesnis stabdymo kelias ir prastesnis sukibimas.
Pavojingiausias laikotarpis – šiltasis sezonas
Žalų statistika aiškiai susijusi su paspirtukų naudojimo sezoniškumu. Bendrovės duomenimis, 72 proc. visų su paspirtukais susijusių žalų buvo užregistruota gegužės–rugsėjo mėnesiais.
Būtent šiuo laikotarpiu Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose miestuose – gerokai padaugėja dviračiais ir elektriniais paspirtukais judančių žmonių. Kartu daugėja situacijų, kai vienoje infrastruktūros erdvėje susitinka pėstieji, dviratininkai ir paspirtukų vairuotojai.
81 proc. stebėtų paspirtukų vairuotojų buvo be šalmo
Dar ryškesnį problemos mastą atskleidžia TKA tyrimas. 2025 m. saugaus eismo žinių patikrinime dalyvavo daugiau kaip 11,8 tūkst. 1–12 klasių mokinių iš daugiau nei 400 Lietuvos mokyklų. Be to, specialistai prie 14 Vilniaus ir Kauno mokyklų stebėjo 2 200 vaikų elgesį realiomis eismo sąlygomis.
Stebėjimo rezultatai parodė didelį atotrūkį tarp taisyklių žinojimo ir realaus elgesio:
- 81 proc. stebėtų paspirtukų vairuotojų nedėvėjo šalmo;
- 49 proc. dviratininkų važiavo be šalmo;
- 85 proc. vaikų nevedė dviračio ar paspirtuko per pėsčiųjų perėją;
- 33 proc. pėsčiųjų prieš perėją neįsitikino, kad ją pereiti saugu;
- 8 proc. eidami per perėją naudojosi mobiliuoju telefonu.
TKA pabrėžia, kad dauguma mokinių teigia žinantys saugaus eismo taisykles. Problema atsiranda tuomet, kai teorines žinias reikia pritaikyti realioje ir greitai besikeičiančioje eismo situacijoje.
Nuo 2026 metų šalmas privalomas visiems
2026 m. Lietuvoje galioja griežtesni reikalavimai elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams. Visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko arba motociklininko šalmą. Šis reikalavimas nuo 2026 m. sausio 1 d. taikomas nepriklausomai nuo vairuotojo amžiaus.
Galiojančios taisyklės taip pat numato amžiaus reikalavimus. Elektrine mikrojudumo priemone dviračių takais, dviračių juostomis, kelkraščiu, važiuojamąja dalimi ir gyvenamojoje zonoje leidžiama važiuoti nuo 16 metų. Nuo 14 metų tai galima daryti išklausius nustatytą mokymo kursą ir turint mokyklos išduotą pažymėjimą.
Gyvenamojo namo kieme amžiaus apribojimas netaikomas, tačiau jaunesnius nei 10 metų vaikus turi prižiūrėti suaugęs asmuo.
Per pėsčiųjų perėją paspirtuku važiuoti negalima
Viena dažniausiai vaikų daromų klaidų – pėsčiųjų perėjos kirtimas nenulipus nuo dviračio ar paspirtuko. TKA stebėjimo rezultatai parodė, kad taip elgėsi didelė dalis stebėtų vaikų.
Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams važiuoti per pėsčiųjų perėją draudžiama. Priartėjus prie jos reikia nulipti nuo paspirtuko ir jį persivesti. Taip pat negalima vežti keleivio, o vairuotojas privalo pasirinkti tokį greitį ir elgesį, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Tėvams svarbu ne tik priminti vaikui taisykles, bet ir praktiškai įvertinti jo gebėjimus. Vaikas turėtų mokėti sklandžiai stabdyti, valdyti greitį, stebėti aplinką ir numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus.
Sužeistų vaikų skaičius kai kuriose grupėse smarkiai išaugo
TKA statistika rodo, kad problema neapsiriboja vien elektriniais paspirtukais. 2025 m., palyginti su 2022–2024 m. vidurkiu, iki 11 metų amžiaus sužeistų dviratininkų skaičius padidėjo nuo 21 iki 45.
12–17 metų grupėje 2025 m. buvo sužeisti 72 dviračių vairuotojai ir keleiviai – 38 proc. daugiau nei ankstesnių trejų metų vidurkis.
Dar ryškesnis pokytis fiksuotas tarp motociklus ir mopedus vairuojančių paauglių. 2025 m. buvo sužeisti 126 šios kategorijos 12–17 metų vairuotojai – 58 proc. daugiau nei 2022–2024 m. vidurkis. Ketvirtadalis nukentėjusių šios grupės vairuotojų neturėjo teisės vairuoti.
Saugumas prasideda dar prieš vaikui užlipant ant paspirtuko
Elektrinis paspirtukas savaime nėra pavojinga transporto priemonė, tačiau greitis, nedideli ratai, ribota vaiko patirtis ir taisyklių nepaisymas gali sudaryti pavojingą kombinaciją. Todėl prieš leidžiant vaikui savarankiškai važiuoti verta ne tik nupirkti tinkamą šalmą, bet ir kartu praktiškai išbandyti stabdymą, posūkius bei reakciją į netikėtas kliūtis.
Ne mažesnė atsakomybė tenka automobilių vairuotojams. Pamačius vaiką ant dviračio ar paspirtuko verta sumažinti greitį, padidinti atstumą ir būti pasiruošus netikėtam manevrui.
Ar jūsų aplinkoje vaikai laikosi paspirtukų ir dviračių saugumo taisyklių? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose.
