Būgniniai stabdžiai daugeliui vairuotojų vis dar asocijuojasi su senesniais ar pigesniais automobiliais. Per kelis dešimtmečius juos daug kur išstūmė diskiniai stabdžiai, geriau išsklaidantys šilumą ir tinkamesni intensyviam stabdymui. Tačiau elektromobilių eroje senoji technologija netikėtai grįžta – ir ne vien dėl mažesnės kainos.
Atkreipiama dėmesį, kad būgniniai stabdžiai jau naudojami kai kuriuose šiuolaikiniuose elektromobiliuose, tarp jų modeliuose, sukurtuose naudojant „Volkswagen“ grupės MEB platformą. Viena svarbiausių priežasčių – elektromobilio stabdžiai dirba visiškai kitokiomis sąlygomis nei tradiciniame automobilyje su vidaus degimo varikliu.
Didelę stabdymo dalį elektromobilyje atlieka variklis
Elektromobiliui lėtėjant, elektros variklis gali veikti kaip generatorius. Automobilio kinetinė energija tuomet paverčiama elektros energija ir siunčiama atgal į akumuliatorių. Šis procesas vadinamas rekuperaciniu stabdymu.
Praktiškai tai reiškia, kad įprasti trintiniai stabdžiai – diskai, kaladėlės arba būgniniai mechanizmai – naudojami rečiau. Kai kuriomis eismo sąlygomis vairuotojas didelę dalį greičio gali sumažinti beveik vien atleisdamas akceleratoriaus pedalą.
Žinoma, mechaniniai stabdžiai niekur nedingsta. Jie būtini intensyviam ir avariniam stabdymui, taip pat tais atvejais, kai rekuperacijos galimybės ribotos. Tačiau kasdienėje eksploatacijoje, ypač ant galinės ašies, jų apkrova gali būti gerokai mažesnė.
Kodėl būgniniai stabdžiai tam tinka?
Diskinių stabdžių pranašumas ypač išryškėja tada, kai reikia dažnai ir intensyviai stabdyti. Atviri diskai gerai aušinami, todėl sistema geriau susidoroja su aukšta temperatūra.
Elektromobilio galiniams stabdžiams toks režimas dažnai nėra kasdienybė. Dėl rekuperacijos mechaniniai stabdžiai naudojami rečiau, todėl gamintojas gali rinktis kitokią konstrukciją.
Būgninio stabdžio mechanizmas yra uždaresnis. Stabdant susidarančios dalelės mažiau pasklinda tiesiai į aplinką, o pats mechanizmas yra geriau apsaugotas nuo kai kurių išorinių teršalų. Elektromobilių atveju tai tampa vis aktualesniu argumentu.
„Euro 7“ pirmą kartą rimtai žiūri ir į stabdžių dulkes
Iki šiol kalbant apie automobilių taršą daugiausia dėmesio tekdavo išmetamosioms dujoms. Tačiau automobilis į aplinką išskiria daleles ne tik per išmetimo vamzdį. Jos susidaro ir dylant padangoms bei stabdžiams.
Naujasis Europos Sąjungos „Euro 7“ reguliavimas apima ir stabdant susidarančias kietąsias daleles. Pagal ES teisės aktus M1 ir N1 kategorijų naujų tipų automobiliams atitinkami reikalavimai pradedami taikyti nuo 2026 m. lapkričio 29 d., o visoms naujoms šių kategorijų transporto priemonėms – nuo 2027 m. lapkričio 29 d.
Pirmajame etape gryniesiems elektromobiliams nustatyta 3 mg/km PM10 stabdžių dalelių riba, o daugeliui kitų lengvųjų automobilių galios pavarų – 7 mg/km. Tai reiškia, kad gamintojams tampa svarbu ne tik tai, kaip automobilis stabdo, bet ir kiek dalelių stabdymo sistema paskleidžia į aplinką.
Tai nereiškia diskinių stabdžių pabaigos
Būtų klaidinga manyti, kad dėl naujų reikalavimų visi automobiliai netrukus pereis prie būgninių stabdžių. Diskiniai stabdžiai turi svarbių pranašumų ir toliau bus naudojami ten, kur reikalingas didelis šiluminis atsparumas bei nuolat aukštas stabdymo efektyvumas.
Ypač priekinė automobilio ašis stabdant paprastai patiria gerokai didesnę apkrovą. Todėl būgninių stabdžių sugrįžimas pirmiausia matomas ant galinės ašies, kur elektromobilio rekuperacija leidžia sumažinti mechaninių stabdžių darbo krūvį.
Rečiau naudojami diskiniai stabdžiai turi ir kitą problemą
Elektromobilių savininkai kartais susiduria su paradoksalia situacija: stabdžių kaladėlės ir diskai teoriškai dėvisi lėtai, tačiau problemų atsiranda būtent todėl, kad jie naudojami per retai.
Drėgmė ir kelių druska gali paskatinti diskų paviršiaus koroziją. Jei mechaniniai stabdžiai reguliariai stipriau nenaudojami, paviršius ne visada pakankamai nusivalo. Uždaresnis būgninis mechanizmas nuo dalies tokio poveikio yra apsaugotas geriau.
Vis dėlto tai nereiškia, kad būgniniai stabdžiai nereikalauja priežiūros. Jų būklę taip pat reikia tikrinti pagal gamintojo nustatytą techninės priežiūros planą.
Ką tai reiškia perkančiam elektromobilį Lietuvoje?
Pamačius, kad naujo elektromobilio gale sumontuoti būgniniai stabdžiai, nereikėtų automatiškai daryti išvados, jog gamintojas tiesiog bandė sutaupyti. Šiuolaikiniame elektromobilyje toks sprendimas gali būti pasirinktas sąmoningai dėl rekuperacijos, mažesnio mechaninių stabdžių naudojimo ir poreikio valdyti stabdymo dalelių emisiją.
Lietuvos vairuotojams svarbus ir klimatas. Žiemą stabdžių sistemą veikia drėgmė, purvas bei kelių priežiūrai naudojamos medžiagos, todėl konstrukcijos atsparumas korozijai turi praktinės reikšmės.
Sena technologija gavo visiškai naują užduotį
Automobilių pramonėje technologijos ne visada vystosi tiesia linija. Sprendimas, kuris vienu metu atrodo pasenęs, pasikeitus eksploatacijos sąlygoms gali vėl tapti racionalus.
Būgniniai stabdžiai yra būtent toks pavyzdys. Elektromobilių rekuperacija sumažino mechaninių stabdžių apkrovą, o „Euro 7“ taisyklės padidino dėmesį stabdžių dalelėms. Todėl technologija, kurią prieš keliolika metų daugelis jau laikė istorijos dalimi, šiandien vėl randa vietą moderniausiuose automobiliuose.
