Degalų kainos Lietuvoje vėl atsidūrė vairuotojų ir verslo dėmesio centre. Nors dalis visuomenės brangimą pirmiausia sieja su geopolitine įtampa Artimuosiuose Rytuose, ekspertai pabrėžia, kad vis didesnę galutinės kainos dalį sudaro ne nafta, o valstybės mokesčių politika.
Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) duomenimis, vidutinė dyzelino kaina kovo 16 dieną siekė apie 2 Eur/l. Iš šios sumos net 0,87 Eur/l sudarė mokesčiai – akcizas ir PVM. Tai reiškia, kad beveik pusė galutinės kainos degalinėje šiandien priklauso būtent nuo mokestinės naštos.
Kiek iš tikrųjų sudaro mokesčiai degalų kainoje?
LIEPA pateiktas dyzelino kainos išskaidymas rodo, kad galutinę kainą sudaro keli pagrindiniai elementai. Didžiausią dalį užima naftos produktų kaina – apie 0,96 Eur/l. Tuo metu mokesčiai jau siekia 0,87 Eur/l, o likusią dalį – apie 0,17 Eur/l – sudaro distribucija, logistika, perdirbėjo antkainis, mažmeninės prekybos sąnaudos ir grynoji mažmenininko marža.
Šie skaičiai paneigia vis dar gajų mitą, kad pagrindinis kainų kilimo kaltininkas yra degalinės. Ekspertų teigimu, mažmeninės prekybos marža sudaro palyginti nedidelę galutinės kainos dalį, o tikrieji kainų formavimo varikliai yra tarptautinė naftos produktų rinka ir valstybės taikomi mokesčiai.
- Naftos produktų kaina: apie 0,96 Eur/l
- Mokesčiai (akcizas ir PVM): apie 0,87 Eur/l
- Kiti kaštai ir marža: apie 0,17 Eur/l
Brangimą lemia du pagrindiniai veiksniai
Pasak LIEPA prezidentės Kristinos Čeredničenkaitės, visuomenėje vis dar trūksta aiškumo, kaip iš tiesų formuojasi degalų kainos. Jos teigimu, jas lemia du esminiai veiksniai: tarptautinė naftos produktų rinka ir valstybės mokesčių politika.
„Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad degalinės savavališkai nustato kainas, tačiau akivaizdu, kad jas lemia du esminiai veiksniai – tarptautinė naftos produktų rinka ir valstybės mokesčių politika. Geopolitinė įtampa diktuoja tarptautines kainas, kurių pagrindu Lietuvoje bei daugumoje Europos šalių formuojamos mažmeninės degalų kainos. Nors globalių procesų pakeisti negalime, mokesčių politika yra mūsų šalies vidaus sprendimas“, – teigė K. Čeredničenkaitė.
Pastaruoju metu pasaulinėse rinkose naftos kainas kilstelėjo karinių veiksmų fone išaugusi įtampa Artimuosiuose Rytuose. Tačiau vien tuo visko paaiškinti negalima. Jei mokestinė dalis būtų mažesnė, pasaulinių kainų šuolis Lietuvos vairuotojams nebūtų toks skausmingas.
Mokesčių dalis degalų kainoje Lietuvoje auga kasmet
Lyginant su ankstesniais metais, mokesčių svoris galutinėje degalų kainoje nuosekliai didėja. Jei 2024 metais mokesčiai sudarė apie 0,65 Eur/l, tai šiemet jie jau pasiekė 0,87 Eur/l. Prognozuojama, kad 2027 metais ši suma gali išaugti iki 1 Eur/l.
Tokia tendencija rodo, kad net ir tuo atveju, jei pasaulinės naftos kainos laikinai stabilizuotųsi, vairuotojams palengvėjimo gali ir nebūti. Didėjantis akcizas tampa ilgalaikiu veiksniu, kuris palaiko aukštą kainų lygį degalinėse.
Ekspertai primena, kad ankstesniais metais spartų akcizų augimą dar kompensavo pigesnė žaliavinė nafta. Dėl to vartotojai ne taip aiškiai pajuto, kiek stipriai padidėjo mokestinė našta. Dabar ši apsauginė „pagalvė“ išnyko.
Kodėl kainų šuolis tapo ypač skausmingas dabar?
Pasak K. Čeredničenkaitės, rinkos dalyviai jau anksčiau buvo įspėję, kad tikrasis akcizų didinimo efektas pasimatys tuomet, kai šoktels naftos kainos. Būtent tai dabar ir įvyko.
„Atsitiko tai, ką prognozavo daugelis ekspertų: akcizų didinimas skausmingai pasijuto vos tik dėl karinių veiksmų Irane žaliavinės naftos kaina, kartu su ja – tarptautinės naftos produktų kainos – šoktelėjo į seniai matytas aukštumas. Pernai nedaugelis įsivaizdavo, kad nafta vėl gali kainuoti 100 dolerių už barelį, tačiau šiandien tai tapo tokia pat realybe, kaip ir 2 eurus viršijančios dyzelino kainos degalinėse“, – sakė ji.
Šis derinys – brangesnė nafta ir didesni mokesčiai – sukuria dvigubą spaudimą rinkai. Dėl to degalų kainos tampa jautrios kiekvienam naujam sukrėtimui tarptautinėje arenoje.
Lietuvos ir Lenkijos skirtumas darosi vis ryškesnis
Lietuvos mokesčių politika vis labiau išsiskiria regiono kontekste. Kaip pažymi ekspertai, kaimyninė Lenkija pasirinko kitokią strategiją – siekdama išlaikyti ekonominį konkurencingumą, ji nedidino akcizų taip sparčiai kaip Lietuva.
Dėl to dyzelinas Lenkijoje šiuo metu vidutiniškai kainuoja apie 20 ct/l mažiau nei Lietuvoje. Toks skirtumas ypač svarbus vežėjams ir intensyviai degalus naudojančiam verslui, todėl dalis jų natūraliai renkasi pilti degalus ne Lietuvoje.
Ilgainiui tai tampa ne tik kainų, bet ir biudžeto pajamų klausimu. Kai degalai pilami užsienyje, Lietuvos valstybė praranda dalį galimų akcizo įplaukų, o vietinės degalinės – klientus.
Ekspertai ragina peržiūrėti planuojamą akcizų didinimą
Jei aukštos naftos produktų kainos tarptautinėje rinkoje išsilaikytų ilgiau, ekspertų vertinimu, būtų racionalu iš naujo peržiūrėti suplanuotą akcizų didinimą 2027 metais. Priešingu atveju galutinė kaina vairuotojams gali augti ir toliau.
Tai reikštų ne tik didesnes išlaidas gyventojams, bet ir platesnį poveikį šalies ekonomikai. Brangesni degalai didina transportavimo savikainą, o tai ilgainiui gali atsispindėti ir bendrame kainų lygyje. Labiausiai nuo to nukenčia socialiai jautriausios visuomenės grupės.
Pasak LIEPA vadovės, tam tikro optimizmo suteikia tai, kad apie akcizų didinimo stabdymą ar mažinimą jau pradeda kalbėti ir valstybės vadovai. Vis dėlto vien tik trumpalaikis akcizo sumažinimas, anot ekspertų, neišspręstų visos problemos.
Siūloma alternatyva – dalinis akcizo susigrąžinimas
Kaip viena realiausių alternatyvų įvardijamas dalinis degalų akcizo susigrąžinimo mechanizmas. Toks modelis jau taikomas 10-yje Europos Sąjungos šalių ir leidžia verslui atgauti dalį sumokėto akcizo.
Ekspertų teigimu, tai turėtų du svarbius privalumus. Pirma, verslui būtų sudaryta paskata degalus pirkti Lietuvoje. Antra, valstybė galėtų susigrąžinti dalį prarastų biudžeto pajamų, kurios dabar iškeliauja į kaimynines rinkas.
Preliminariais LIEPA skaičiavimais, įvedus tokį mechanizmą, Lietuvos biudžetas kasmet galėtų pasipildyti iki 168 mln. eurų. Šios lėšos, anot asociacijos, galėtų būti nukreiptos svarbiausiems valstybės poreikiams.
Ką tai reiškia vairuotojams ir verslui?
Šiuo metu degalų kainų tema Lietuvoje yra kur kas platesnė nei vien kasdienis vairuotojų nepasitenkinimas degalinėse matomais skaičiais. Tai klausimas apie šalies konkurencingumą, biudžeto pajamas, transporto sektoriaus sąnaudas ir gyventojų perkamąją galią.
Akivaizdu, kad dabartinę situaciją kursto ne vien geopolitiniai įvykiai. Auganti mokestinė dalis padaro Lietuvą labiau pažeidžiamą kiekvienam naujam pasaulinių kainų šuoliui. Todėl diskusija dėl akcizų politikos artimiausiu metu gali tapti viena svarbiausių tiek verslui, tiek gyventojams.
„Dalinio akcizo susigrąžinimo mechanizmo idėją teikėme pernai, tačiau pasiūlymas nesulaukė atsakingų institucijų dėmesio, nors jis galėjo spręsti degalų mokesčių nutekėjimo į užsienį problemą. Dabar, esant įtemptai situacijai degalų rinkoje, raginame grįžti prie šios idėjos ir atlikti galimybių studiją, kuri parodytų šio mechanizmo veiksmingumą“, – pabrėžė K. Čeredničenkaitė.
Ar pastebėjote, kad degalų kainos Lietuvoje pastaruoju metu tapo ypač skausmingos? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.
