Degalų kainos Lietuvoje vėl pajudėjo į viršų: per savaitę brango ir benzinas, ir dyzelinas, o jų kainų skirtumas dar labiau išaugo. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys rodo aiškią tendenciją – dyzelinas brangsta sparčiau, todėl vairuotojams svarbu suprasti, kas tai lemia ir ko tikėtis artimiausiomis savaitėmis.
Kiek dabar kainuoja benzinas ir dyzelinas Lietuvoje
LEA skelbia, kad per savaitę Lietuvoje benzino vidutinė kaina padidėjo 0,4 proc., o dyzelino – 0,8 proc. Dėl to skirtumas tarp degalų rūšių padidėjo iki 0,16 Eur/l. Didesnis atotrūkis fiksuotas tik 2023 m. sausį, kai jis siekė 0,17 Eur/l.
Vasario 2-ąją (pirmadienį) Lietuvos degalinėse benzinas vidutiniškai kainavo 1,44 Eur/l, o dyzelinas – 1,60 Eur/l. Skirtinguose degalinių tinkluose kainos svyravo gana plačiai: benzinas – nuo 1,35 iki 1,55 Eur/l, dyzelinas – nuo 1,48 iki 1,70 Eur/l. Tai reiškia, kad net ir tame pačiame mieste galutinis čekis gali skirtis apčiuopiamai, ypač jei pilamas pilnas bakas.
Skirtumas 0,16 Eur/l: ką jis reiškia kasdienėms išlaidoms
0,16 Eur/l skirtumas skamba kaip nedidelis skaičius, tačiau praktikoje jis greitai virsta pinigais. Pavyzdžiui, įpylus 50 litrų, vien degalų rūšies skirtumas sudaro apie 8 eurus. Didesnį poveikį tai daro tiems, kurie važinėja daug: priemiesčių gyventojams, kurjeriams, smulkiam verslui, taip pat šeimoms, kurios nuolat važiuoja tarp miestų (pavyzdžiui, Vilnius–Kaunas ar Klaipėda–Šiauliai).
Dar vienas svarbus niuansas – kainų skirtumas dažnai daro įtaką ir pirkimo įpročiams. Kai dyzelinas tampa ženkliai brangesnis, dalis vairuotojų pradeda dažniau skaičiuoti realias eksploatacijos sąnaudas (kuro kaina + serviso kaštai), o ne tik įprastą argumentą „dyzelis sunaudoja mažiau“.
Lietuva ir Europos Sąjunga: benzinas pigesnis, dyzelinas – jau brangesnis
Palyginti su Europos Sąjungos šalių vidurkiu, Lietuvoje benzinas išlieka pastebimai pigesnis – LEA nurodo, kad mūsų šalyje benzino vidutinė kaina yra 11 proc. mažesnė nei ES vidurkis. Tačiau dyzelino situacija kitokia: Lietuvoje dyzelinas yra 0,8 proc. brangesnis nei ES vidurkis.
Įdomu ir tai, kaip Lietuva atrodo kaimynų kontekste. LEA duomenimis, Lenkijoje benzino vidutinė kaina siekia 1,35 Eur/l – tai 0,09 Eur/l mažiau nei Lietuvoje. Estijoje benzinas kainuoja 1,43 Eur/l, Latvijoje – 1,51 Eur/l. Dyzelino kainų palyginimas dar ryškesnis: Estijoje ir Lenkijoje dyzelinas vidutiniškai kainuoja 1,40 Eur/l (apie 0,20 Eur/l mažiau nei Lietuvoje), o Latvijoje – 1,51 Eur/l.
Kodėl kainos kyla: nafta brango, o pasekmės matosi degalinėse
Vienas pagrindinių veiksnių – žaliavinės naftos kainos. LEA skelbia, kad praėjusią savaitę Brent naftos vidutinė kaina siekė 68,6 USD/bbl. Tai yra 6 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, nors vis dar 11 proc. mažiau nei prieš metus (kai 2025 m. sausio 27 d. – vasario 2 d. vidurkis buvo 77 USD/bbl).
LEA taip pat pažymi, kad pagal naujausių ateities sandorių kainas matyti lūkestis, jog artimiausiais metais naftos kainos gali būti 2–4 USD/bbl didesnės nei prognozuota prieš savaitę ir sudaryti 63–68 USD/bbl. Paprastai tariant: kai žaliava brangsta ar rinkoje daugėja „brangimo lūkesčio“, didmeninėse grandyse įtampa atsispindi ir galutinėje degalų kainoje.
Kaip situaciją apibendrina LEA atstovė Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, agentūra kas savaitę stebi kainų pokyčius ir mato aiškią sąsają tarp naftos kainų dinamikos ir degalų kainų degalinėse. Vairuotojams tai signalas, kad verta sekti ne tik švieslentes prie degalinių, bet ir bendras rinkos tendencijas.
Didmeninės kainos ir mėnesio pokyčiai: ką rodo „užkulisiniai“ skaičiai
Ne mažiau svarbu, kas vyksta didmeninėje rinkoje. LEA nurodo, kad vasario pradžioje (vasario 4 d. palyginti su sausio 30 d.) benzino ir dyzelino didmeninės kainos sumažėjo po 0,002 Eur/l. Tačiau sausio mėnesio vaizdas buvo priešingas: benzino didmeninė kaina padidėjo 0,025 Eur/l, o dyzelinas pabrango 0,047 Eur/l.
Tai paaiškina, kodėl dyzelino kainos Lietuvoje šiuo metu „tempiasi“ aukščiau: didmeninėje grandyje dyzelino brangimas sausį buvo beveik dvigubai didesnis nei benzino. Tokie pokyčiai dažnai į degalinių kainas ateina su kelių dienų ar savaičių vėlavimu, priklausomai nuo atsargų ir pirkimo sutarčių.
Ką gali padaryti vairuotojas: praktiniai žingsniai, kurie sutaupo
Jei degalai brangsta, vienintelė reali apsauga – protingi įpročiai. Štai keli veiksmai, kurie dažniausiai duoda apčiuopiamą efektą:
- Palyginkite kainas skirtinguose tinkluose ir skirtingose miesto vietose – kainų „žirklės“ gali siekti 0,10–0,20 Eur/l.
- Planavimas: jei žinote, kad važiuosite daug (pvz., savaitgalio kelionė), pasirūpinkite degalais ten, kur pigiau, dar prieš išvykstant.
- Vairavimo stilius: pastovus greitis, mažiau staigių įsibėgėjimų ir teisingas padangų slėgis mažina sąnaudas.
- Stebėkite tendencijas: kai nafta brangsta kelias savaites iš eilės, tikėtina, kad kainos degalinėse taip pat kils.
Kas dar svarbu Lietuvos kontekste
Lietuvoje degalų kainas veikia ne tik pasaulinė nafta, bet ir regioninė konkurencija (ypač pasienyje su Lenkija), tiekimo grandinių kaštai, taip pat mokesčių aplinka. LEA pažymi, kad žaliavinė nafta į Lietuvą 2026 m. sausį buvo įvežama iš Saudo Arabijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės ir Alžyro, o tai rodo diversifikuotus tiekimo šaltinius.
Jeigu gyvenate ar dažnai važinėjate pasienio regionuose, verta atkreipti dėmesį į kainų skirtumus kaimyninėse šalyse – vien Lenkijos benzino kainos vidurkis jau dabar yra žemesnis nei Lietuvoje. Vis dėlto sprendžiant, kur piltis kurą, svarbu įvertinti ir kelionės atstumą, laiką bei papildomas išlaidas.
Ką apie tai manote jūs? Ar jau pastebėjote kainų šuolį savo mieste? Pasidalinkite patirtimi komentaruose!
