Denso – vienas didžiausių pasaulio automobilių komponentų gamintojų ir pagrindinis Toyota tiekėjas – pristatė ambicingą naują strategiją pavadinimu CORE 2030. Bendrovė siekia viršyti 50 mlrd. eurų pardavimus ir pasiekti daugiau nei 11 proc. nuosavybės grąžą iki 2031 metų. Planas paskelbtas po to, kai ankstesni tikslai nebuvo įgyvendinti, tačiau kartelė keliama dar aukščiau – šį kartą centrinis akcentas yra puslaidininkai. Lietuvos ir visos Europos vairuotojams ši strategija turės tiesioginės įtakos elektromobilių prieinamumui, kainoms ir patikimumui artimiausiais metais.
Kas yra CORE 2030 planas ir kodėl jis svarbus?
2026 m. kovo 31 d. Denso viešai pristatė naują penkerių metų valdymo planą, apimantį 2027–2031 finansinius metus. Bendrovė išsikėlė tris pagrindinius finansinius tikslus: pardavimų pajamos, viršijančios 8 trilijonus japonų jenų (apie 50 mlrd. eurų), veiklos pelno marža virš 10 proc. ir nuosavybės grąža ne mažesnė kaip 11 proc.
Tai ne kuklūs siekiai. Denso paties 2026 finansinių metų prognozė rodo tik 8,1 proc. nuosavybės grąžą ir 7,2 proc. veiklos maržą – abu rodikliai žemiau ankstesniame 2025 m. plane nustatytų tikslų, kurių taip pat nepavyko pasiekti. Bendrovė faktiškai kelia kartelę aukščiau, nepaisant neįvykdytų įsipareigojimų. Finansų direktorius Yasushi Matsui patvirtino, kad 2027–2031 m. laikotarpiu planuojama skirti daugiau nei 8 trln. jenų investicijoms ir akcininkų grąžai, iš kurių bent 1 trln. jenų – dividendams.
Puslaidininkai – strategijos šerdis
Svarbiausias CORE 2030 elementas yra Denso strateginis posūkis puslaidininkių kryptimi. Bendrovė viešai įvardijo lustus ir programinę įrangą kaip du pagrindinius dešimtmečio augimo ramsčius. Tai ne tik tiekimo grandinės sprendimas – tai esminis persitvirtinimas, iš esmės keičiantis tai, kokia įmone Denso ketina tapti.
Elektromobiliai reikalauja žymiai daugiau puslaidininkių nei vidaus degimo variklių automobiliai. Galios lustai valdo akumuliatoriaus energiją, reguliuoja variklio greitį, užtikrina greitą įkrovimą ir yra pažangių vairavimo pagalbos sistemų pagrindas. Pasak pramonės analitikų, elektromobiliuose naudojamų galios puslaidininkių paklausa iki 2030 m. augs apie 20 proc. per metus, o metiniai pasauliniai EV pardavimai gali viršyti 45 mln. vienetų.
Denso atsakas į šį pokytį yra tiesioginis: vietoj to, kad ir toliau priklausytų nuo išorinių tiekėjų, bendrovė siekia gaminti ir kontroliuoti šiuos komponentus pati.
Rohm įsigijimo pasiūlymas
Šiam tikslui paspartinti Denso pateikė oficialų pasiūlymą įsigyti Rohm – Kioto mieste įsikūrusį puslaidininkių gamintoją, besispecializuojantį galios lustų ir silicio karbido komponentų srityje. Siūlomo sandorio vertė – apie 1,3 trln. jenų, t. y. maždaug 8,5 mlrd. eurų – tai vienas didžiausių automobilių pramonės puslaidininkių įsigijimų pastaraisiais dešimtmečiais.
Denso ir Rohm strateginę partnerystę pradėjo jau 2024 m. rugsėjį, kai Denso įsigijo pradinį Rohm akcijų paketą. Jei dabartinis pasiūlymas būtų įgyvendintas, Denso gautų visišką vertikalią integraciją kritinėje EV tiekimo grandinės dalyje. Rohm ekspertizė silicio karbido galios puslaidininkių srityje yra ypač vertinga: šie lustai gerina energijos efektyvumą, didina akumuliatoriaus veikimo nuotolį ir leidžia greičiau įkrauti automobilius – savybės, tiesiogiai susijusios su vartotojų patirtimi naudojant elektromobilius.
Pramonės analitikų teigimu, sujungus Rohm puslaidininkių kompetenciją su Denso gamybos mastu ir Toyota integracija, galėtų susiformuoti vertikaliai integruotas pasaulinis konkurentas, pajėgus mesti iššūkį tokiems Europos lyderiams kaip Infineon. Sandoris taip pat atitinka Japonijos nacionalinę pramonės strategiją – konsoliduoti puslaidininkių sektorių, mažinant priklausomybę nuo išorės tiekėjų ir stabdant augančią Kinijos dominavimą silicio karbido gamyboje.
Elektrifikacijos ir saugos tikslai
CORE 2030 nustato konkrečius sektorinius siekius, viršijančius pagrindinius finansinius rodiklius.
- Elektrifikacijos srities pardavimai turi pasiekti 1,7 trln. jenų iki 2031 finansinių metų – tai 1,9 karto daugiau nei 2024 finansiniais metais.
- Pažangių vairavimo pagalbos sistemų (ADAS) pardavimai numatyti 1,0 trln. jenų iki 2031 finansinių metų – daugiau nei dvigubai daugiau nei 2024 m.
- Denso siekia 1 ir 2 apimties anglies neutralumo (su kreditais) CORE 2030 plano laikotarpiu, o visiško anglies neutralumo be kreditų tikslas nustatytas 2036 finansiniams metams.
- Bendrovė planuoja perkvalifikuoti apie 4 000 darbuotojų į elektrifikacijos ir programinės įrangos sritis per vidinę restruktūrizaciją ir išorinį įdarbinimą.
Eismo saugos srityje Denso deklaravo ilgalaikį tikslą: iki 2036 finansinių metų prisidėti prie visuomenės, kurioje nebūtų žūčių eismo įvykiuose, pasitelkiant savo vairavimo pagalbos ir prijungtų transporto priemonių technologijas visame pasaulyje.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams?
Denso tiekia komponentus beveik kiekvienam pagrindiniam transporto priemonių prekės ženklui, parduodamam Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje – nuo Toyota ir Lexus iki sistemų, randamų kelių kitų gamintojų automobiliuose. CORE 2030 strategija per artimiausius penkerius metus turės praktinės įtakos vietos vairuotojams keliose srityse.
Pirma, didesnė puslaidininkių tiekimo grandinės kontrolė Toyota grupės bendrovės rankose galėtų sumažinti lustų trūkumo riziką – tokią, kokia sutrikdė automobilių gamybą visoje Europoje 2021–2024 m., kai kai kurių modelių laukimo laikas Lietuvos automobilių salonuose viršijo 12 mėnesių. Antra, pagreitintos investicijos į silicio karbido galios lustus gali virsti geresniu elektromobilių veikimo nuotoliu ir greitesniu įkrovimu naujų kartų modeliuose, kurie Europoje pasirodys 2027–2028 m. Trečia, ADAS plėtros tikslai rodo, kad saugos funkcijos, šiuo metu rezervuotos aukštesnės klasės automobiliams, dešimtmečio pabaigoje gali atsirasti ir pigesniuose modeliuose.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad Denso finansiniai tikslai, investicijų planai ir puslaidininkių strategija yra korporatyviniai sprendimai, priimami Japonijoje ir reguliuojami japonų teisės aktų. Jų poveikis transporto priemonių techninėms specifikacijoms, kainoms ir prieinamumui Lietuvoje priklausys nuo to, kaip Europos automobilių gamintojai pritaikys šias technologijas. Lietuvos eismo saugos taisykles ir transporto priemonių patvirtinimo standartus reguliuoja ES direktyvos ir jos tiesiogiai neseka japonų korporatyvinių terminų.
Konkurencinės lenktynės su aiškiais tikslais
Denso strateginę kryptį būtina suprasti konkurencinių jėgų kontekste. Kinijos elektromobilių gamintojas BYD agresyviai kuria savo puslaidininkių pajėgumus kaip vertikalios integracijos strategijos dalį, įgydamas kainų ir tiekimo pranašumų EV rinkoje. Denso ir Rohm junginys iš dalies yra tiesioginis pramoninis atsakas į šį spaudimą – bandymas sukurti japonišką integruoto modelio analogą, kuris padėjo BYD sparčiai augti Europos rinkose, įskaitant Lietuvą, kur kinų EV prekės ženklai pradeda ryškiau matomesni.
Japonijos vyriausybė aktyviai remia šią konsolidaciją per Ekonomikos, prekybos ir pramonės ministeriją, kuri remia vidaus puslaidininkių investicijas ir skatina būtent tokias partnerystes, kokią Denso dabar plėtoja su Rohm.
CORE 2030 plano sėkmė priklausys nuo įgyvendinimo keliuose sudėtinguose frontuose: Rohm įsigijimo užbaigimo, puslaidininkių gamybos integravimo į Denso operacijas, tūkstančių darbuotojų perkvalifikavimo ir finansinių rezultatų, kurių tikisi investuotojai ir Toyota, užtikrinimo. Pačios bendrovės ankstesnė patirtis – nepasiekti 2025 m. tikslai – reiškia, kad planas bus atidžiai stebimas.
Aišku viena: pasaulinė kova dėl elektromobilių technologijų kontrolės ryžtingai persikėlė į tiekimo grandinę. Bendrovės, kontroliuojančios lustus, programinę įrangą ir energijos valdymo sistemas, turės didelę įtaką mobilumo ateičiai – įskaitant automobilius, važiuojančius Lietuvos keliais.
Kaip jūs vertinate šį Denso planą? Ar manote, kad japonų gamintojai gali konkuruoti su Kinijos integruota EV tiekimo grandine? Pasidalinkite nuomone komentaruose!
