Degalų kainos Europoje per pastarąją savaitę kilo itin sparčiai, o didžiausias smūgis teko dyzelinui. Naujausi duomenys rodo, kad pirmąją krizės savaitę Europos Sąjungoje dyzelino vidutinė kaina pakilo 14,3 proc. – tai didžiausias savaitinis augimas nuo 2005 metų.
Lietuvoje šis pokytis jau aiškiai matomas degalinėse. Benzinas ir dyzelinas brangsta kartu, tačiau dyzelino kainos kyla gerokai sparčiau, todėl skirtumas tarp šių degalų rūšių toliau didėja.
Naftos brangimas išjudino visą degalų rinką
Pagrindinė kainų šuolio priežastis – sparčiai kylanti naftos kaina tarptautinėse rinkose. Dėl įvykių Artimųjų Rytų regione Brent naftos kaina kovo 8–11 dienomis siekė 88–99 USD už barelį.
Naftos rinka labai jautriai reaguoja į geopolitinę įtampą. Net ir galimų tiekimo trikdžių rizika pakanka tam, kad kainos pasaulinėse biržose šokteltų per labai trumpą laiką, o netrukus tai pajunta ir vairuotojai degalinėse.
Praėjusią savaitę, kovo 2–8 dienomis, vidutinė Brent naftos kaina sudarė 83,7 USD už barelį. Tai buvo 18,9 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai 2025 m. kovo 3–9 d. ji vidutiniškai siekė 70,4 USD už barelį.
Paskutinį kartą 90 USD už barelį riba buvo viršyta 2024 m. balandžio viduryje. Tuo metu Lietuvoje benzinas vidutiniškai kainavo 1,56 Eur/l, o dyzelinas – 1,54 Eur/l. Svarbu ir tai, kad tuomet akcizai degalams buvo mažesni nei šiemet, todėl dabartinis naftos kainų šuolis vairuotojams smogia dar stipriau.
ES fiksuojamas istorinis dyzelino kainų augimas
Pirmąją krizės savaitę, nuo kovo 2 iki 9 dienos, ES šalių vidutinė svertinė degalų kaina kilo itin ryškiai. Benzino vidurkis pakilo nuo 1,67 Eur/l iki 1,77 Eur/l, tai yra 6,6 proc. Dyzelino kaina tuo pačiu laikotarpiu išaugo nuo 1,63 Eur/l iki 1,86 Eur/l, arba 14,3 proc.
Tai reiškia, kad dabartinis vienos savaitės dyzelino kainų padidėjimas yra didžiausias nuo 2005 m., kai Europos Komisija pradėjo skelbti ES šalių vidutinių degalų kainų statistiką. Benzino kainų augimas – 6,6 proc. – taip pat yra vienas didžiausių per visą šį laikotarpį.
Ankstesnis itin ryškus šuolis buvo užfiksuotas 2022 m. kovą, Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą. Tuo metu benzinas per savaitę pabrango 8,4 proc., o dyzelinas – 13,2 proc. Šįkart dyzelino kainų augimas šį rekordą jau viršijo.
Situacija Lietuvoje: dyzelinas jau beveik siekia 2 eurus už litrą
Kovo 9 dieną Lietuvos degalinėse benzinas vidutiniškai kainavo 1,58 Eur/l, o dyzelinas – 1,90 Eur/l. Skirtinguose degalinių tinkluose benzino kainos svyravo nuo 1,51 Eur/l iki 1,66 Eur/l, o dyzelino – nuo 1,80 Eur/l iki 2,00 Eur/l.
Sparčiau kylant dyzelino kainoms, skirtumas tarp benzino ir dyzelino Lietuvoje didėja vis greičiau. Šiuo metu jis sudaro apie 0,32 Eur/l, o tai yra reikšmingas skirtumas tiek kasdieniams vairuotojams, tiek transporto ir logistikos sektoriui.
Palyginimui, 2025 m. kovo 10 d. vidutinė benzino kaina Lietuvoje buvo 1,46 Eur/l, o dyzelino – 1,57 Eur/l. Per metus abi kainos pakilo, tačiau dyzelino augimas tapo ypač ryškus būtent pastarosiomis dienomis.
Lietuva ES kontekste: benzinas pigesnis, dyzelinas – jau brangesnis už vidurkį
Lyginant su ES šalių vidurkiais, Lietuvoje benzino kaina šiuo metu yra 11,2 proc. mažesnė už Europos Sąjungos vidurkį. Tačiau dyzelino situacija priešinga – jo kaina Lietuvoje jau yra 2,1 proc. didesnė už ES vidurkį.
Tai rodo, kad Lietuvos vartotojai dyzelino brangimą jaučia stipriau nei daugelio kitų Europos šalių vairuotojai. Tokia tendencija svarbi ne tik gyventojams, bet ir įmonėms, kurių veikla priklauso nuo transporto kaštų.
Brangesnis nei Lietuvoje dyzelinas šiuo metu yra tik penkiose ES šalyse – Nyderlanduose, Vokietijoje, Danijoje, Suomijoje ir Prancūzijoje. Šiose rinkose dyzelino kaina svyruoja nuo 1,95 Eur/l iki 2,26 Eur/l.
Kaip Lietuva atrodo kaimyninių šalių kontekste
Tarp Baltijos valstybių ir kaimynių šalių degalų kainos daugiau nei Lietuvoje augo Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Benzinas šiose šalyse pabrango 7,5–9,9 proc., o dyzelinas – 18,2–21,3 proc. Mažesnis augimas fiksuotas tik Latvijoje.
Vis dėlto pagal galutinę kainą degalinėse Lietuva nebūtinai išlieka palankiausia. Pavyzdžiui, Lenkijoje benzino vidutinė kaina pirmadienį siekė 1,50 Eur/l – tai 0,08 Eur/l mažiau nei Lietuvoje. Dyzelino kaina Lenkijoje buvo 1,73 Eur/l, arba 0,17 Eur/l mažesnė nei Lietuvoje.
Estijoje benzinas vidutiniškai kainavo 1,59 Eur/l, dyzelinas – 1,69 Eur/l. Latvijoje atitinkamai 1,63 Eur/l ir 1,79 Eur/l. Tai reiškia, kad dyzelinas Lietuvoje šiuo metu yra brangesnis nei visose kitose lyginamose kaimyninėse rinkose.
- Lietuva: benzinas 1,58 Eur/l, dyzelinas 1,90 Eur/l
- Lenkija: benzinas 1,50 Eur/l, dyzelinas 1,73 Eur/l
- Estija: benzinas 1,59 Eur/l, dyzelinas 1,69 Eur/l
- Latvija: benzinas 1,63 Eur/l, dyzelinas 1,79 Eur/l
Didmeninės kainos kilo dar sparčiau nei mažmeninės
Mažmeninių kainų šuolis degalinėse nėra atsitiktinis – jį pirmiausia paskatino staigus didmeninių kainų augimas. Kovo 10 dieną, palyginti su vasario 27 diena, didmeninė benzino kaina Lietuvoje padidėjo 0,17 Eur/l, o dyzelino – net 0,30 Eur/l.
Tai rodo, kad dyzelino rinkoje susiformavo ypač stiprus spaudimas, kuris labai greitai persidavė ir vartotojams. Be to, kainos augo ne tik kovą. Vasario mėnesį didmeninė benzino kaina padidėjo 0,04 Eur/l, dyzelino – 0,06 Eur/l. Sausį benzinas brango 0,03 Eur/l, o dyzelinas – 0,05 Eur/l.
Kitaip tariant, rinkoje brangimo tendencija kaupėsi jau kelis mėnesius, o dabartinė krizė šį procesą tik smarkiai paspartino.
Kodėl dyzelinas brangsta greičiau nei benzinas
Dyzelino kaina paprastai jautresnė tiekimo sutrikimams ir regioniniams paklausos svyravimams. Europoje dyzelinas išlieka ypač svarbus krovinių transportui, logistikai, žemės ūkiui ir daliai lengvųjų automobilių parko, todėl staigus naftos ir tiekimo grandinių spaudimas jį paveikia stipriau nei benziną.
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad dyzelino kainos augimą gali dar labiau sustiprinti mokesčių aplinka, transporto sektoriaus poreikiai ir ribotas lankstumas rinkoje. Kitaip tariant, kai dyzelino paklausa išlieka didelė, kainų mažėjimas dažniausiai vyksta lėčiau nei augimas.
Energetikos rinkos analitikai pabrėžia, kad trumpalaikiai geopolitiniai sukrėtimai labai greitai atsispindi būtent dyzelino segmente. Pasak rinkos stebėtojų, vartotojai dažnai pirmiausia pastebi ne bendrą naftos brangimą, o būtent neįprastai greitai kylantį dyzelino kainų stulpelį degalinėse.
Iš kur į Lietuvą importuojama žaliavinė nafta
Naftos tiekimo geografija taip pat padeda suprasti, kodėl pasauliniai pokyčiai taip greitai veikia vietinę rinką. 2026 m. sausį žaliavinė nafta į Lietuvą buvo įvežama iš Saudo Arabijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės ir Alžyro. Vasario mėnesį importas vyko iš Saudo Arabijos, Norvegijos ir Jungtinės Karalystės.
Kovo pradžioje žaliavinė nafta į Lietuvą buvo importuojama iš Saudo Arabijos, Alžyro ir Norvegijos. Tai rodo, kad Lietuva remiasi tarptautine tiekimo grandine, todėl pasauliniai geopolitiniai ir logistiniai pokyčiai neišvengiamai atsispindi ir vietinėse degalų kainose.
Ar degalai dar brangs artimiausiomis savaitėmis
Jeigu Brent naftos kaina išliks arti 90–100 USD už barelį ribos, degalų kainos Europoje gali ir toliau augti. Galutinę kryptį lems keli svarbūs veiksniai: įtampa tarptautinėse rinkose, tiekimo stabilumas, euro ir JAV dolerio santykis, mokesčių politika bei paklausos lygis regione.
Lietuvos vairuotojams tai reiškia vieną paprastą dalyką – artimiausiu metu tikėtis staigaus atpigimo būtų sudėtinga. Jei geopolitinė situacija nesikeis, dyzelinas gali išlikti neįprastai brangus, o jo kainų skirtumas su benzinu dar kurį laiką išliks padidėjęs.
Daugiau informacijos apie degalų kainų pokyčius skelbiama Lietuvos energetikos agentūros savaitinėse apžvalgose. Būtent šie duomenys šiuo metu leidžia geriausiai įvertinti, kaip sparčiai keičiasi situacija Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje.
Ar jau pastebėjote degalų kainų šuolį savo mieste? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.
