Kelionės elektromobiliu Baltijos šalyse tampa ne tik patogesnės, bet ir ekonomiškai patrauklesnės. Naujausios „Ignitis ON“ elektromobilių varžybos parodė, kad ilgi maršrutai elektra varomu automobiliu jau nebėra iššūkis.
Maždaug 530 kilometrų kelionė per Lietuvą, Latviją ir Estiją atskleidė, kaip smarkiai pasikeitė elektromobilių technologijos, įkrovimo infrastruktūra ir vairuotojų kasdienės galimybės.
Ilgiausias maršrutas varžybų istorijoje
Dvyliktą kartą surengtos „Ignitis ON“ elektromobilių varžybos šiemet dalyvius vedė ilgiausiu maršrutu per visą renginio istoriją. Kelionė sujungė Kauną, Cėsį Latvijoje ir Tartu Estijoje, o bendras atstumas siekė apie 530 kilometrų.
Toks atstumas anksčiau daugeliui vairuotojų būtų kėlęs klausimų dėl baterijos likučio, įkrovimo stotelių ir kelionės planavimo. Tačiau šių metų rezultatai parodė, kad situacija pasikeitė iš esmės.
Daliai dalyvių pakako vienos įkrovos, o tie, kuriems prireikė papildyti bateriją, įkrovimo vietas rado be didesnių nukrypimų nuo maršruto.
„Naujos realybės metai“ elektromobiliams
Pasak „Ignitis ON“ vadovo Eimanto Baltos, elektromobilių rinka jau peržengė ankstesnį proveržio etapą ir pereina į brandesnę fazę.
„Šiuos metus jau vadiname nebe elektromobilių proveržio, o naujos realybės metais. Lietuvoje jau vos 30 kilometrų spinduliu galima rasti bent vieną mūsų tinklo įkrovimo stotelę, todėl vairuotojai gali racionaliai planuoti keliones be nereikalingų išsukimų nuo maršruto“, – teigia E. Balta.
Jo teigimu, praėjusius metus „Ignitis ON“ užbaigė turėdama daugiau nei 1 800 įkrovimo prieigų Baltijos šalyse. Tai buvo 65 proc. daugiau nei metų pradžioje.
Mitai apie elektromobilius traukiasi
Vienas ryškiausių šių varžybų aspektų – jos pakeitė dalyvių išankstines nuostatas. „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė pripažino, kad iki renginio jos požiūris į elektromobilius rėmėsi dažnai visuomenėje girdimais stereotipais.
Dalis vairuotojų vis dar mano, kad elektromobiliai tinkami tik trumpoms miesto kelionėms arba kad jų naudojimas tampa sudėtingas neturint nuosavos įkrovimo stotelės namuose.
„Šios varžybos leido praktiškai įsitikinti, kad daugelis stereotipų apie elektromobilius jau seniai nebeatitinka realybės, o pati technologija yra pažengusi kur kas toliau, nei įsivaizdavau“, – sako G. Ilekytė.
Ekonomistę labiausiai nustebino tai, kad naujos kartos elektromobiliai gali nuvažiuoti ir iki 700 kilometrų viena įkrova. Tai reiškia, kad jie tampa tinkami ne tik kasdienėms kelionėms mieste, bet ir ilgesniems maršrutams tarp šalių.
Kiek kainuoja 100 kilometrų elektromobiliu?
Ekonominis argumentas tampa vienu svarbiausių veiksnių svarstant apie elektromobilį. Lietuvos energetikos agentūros balandžio mėnesio duomenimis, 100 kilometrų kompaktišku elektromobiliu, įkrautu namuose naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo apie 3,59 euro.
Palyginimui, toks pats atstumas atitinkamu dyzeliniu automobiliu kainavo apie 11,25 euro, o benzininiu – apie 11,10 euro.
- Elektromobilis, kraunamas namuose: apie 3,59 euro už 100 km.
- Elektromobilis, kraunamas itin greitojo įkrovimo stotelėse: apie 6,81 euro už 100 km.
- Dyzelinis automobilis: apie 11,25 euro už 100 km.
- Benzininis automobilis: apie 11,10 euro už 100 km.
Net kraunant elektromobilį tik itin greitojo įkrovimo stotelėse, kelionė išlieka gerokai pigesnė nei važiuojant benzinu ar dyzelinu.
Mažesnės priežiūros išlaidos
Elektromobiliai turi mažiau greitai besidėvinčių mechaninių dalių nei vidaus degimo varikliais varomi automobiliai. Juose nėra tradicinio variklio alyvos keitimo, sudėtingos išmetimo sistemos ar daugelio komponentų, būdingų benzininiams ir dyzeliniams automobiliams.
Prie mažesnių išlaidų prisideda ir rekuperacinis stabdymas. Stabdant dalis energijos grąžinama į bateriją, o stabdžių sistema dėvisi lėčiau.
Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali reikšti mažesnes techninės priežiūros sąnaudas, ypač vairuotojams, kurie per metus nuvažiuoja daugiau kilometrų.
Įkrovimo infrastruktūra nebėra pagrindinė kliūtis
Ilgą laiką vienas didžiausių elektromobilių trūkumų vairuotojams atrodė viešųjų įkrovimo stotelių trūkumas. Tačiau kelionė per tris Baltijos šalis parodė, kad ši problema sparčiai mažėja.
Pasak G. Ilekytės, įkrovimo infrastruktūra paliko labai teigiamą įspūdį. Stotelės buvo plačiai išsidėsčiusios, lengvai pasiekiamos, o kelionės metu neteko susidurti su neveikiančia ar nepasiekiama įkrovimo vieta.
„Manau, kad žmogui, svarstančiam įsigyti elektromobilį, infrastruktūros klausimas šiandien jau yra iš esmės išspręstas. Daugelis stotelių įrengtos šalia prekybos centrų, kavinių ar restoranų, todėl įkrovimo laiką galima išnaudoti kitoms veikloms“, – pastebi ekonomistė.
Augantis naudojimas rodo rinkos pokytį
„Ignitis ON“ duomenimis, praėjusiais metais tinkle įkrautos energijos kiekis išaugo beveik 140 proc. ir pasiekė 10,9 GWh. Elektromobilius šiame tinkle įkrovė apie 41 tūkst. unikalių vartotojų.
Pasak E. Baltos, tokie skaičiai rodo ne tik infrastruktūros plėtrą, bet ir realų vairuotojų įpročių pokytį. Kartu su augančiu elektromobilių parku daugėja įkrovimo sesijų, o stotelių tinklas plečiamas didesnės galios parkais.
Tokie įkrovimo parkai gali vienu metu aptarnauti dešimtis transporto priemonių, o tai ypač svarbu intensyvaus eismo vietose, prie pagrindinių kelių ir didžiųjų miestų.
Komfortas ir dinamika taip pat keičia požiūrį
Elektromobiliai vairuotojus traukia ne tik mažesnėmis kelionės išlaidomis. Jie siūlo ir kitokią vairavimo patirtį – greitą reakciją į akceleratoriaus paspaudimą, tylų saloną ir mažiau vibracijų.
„Didelį įspūdį paliko elektromobilių dinamika ir trauka – pagreitis pajuntamas akimirksniu, o vairavimo patirtis gerąja prasme labai skiriasi nuo tradicinių automobilių“, – teigia G. Ilekytė.
Šalia to svarbios ir pagalbinės vairavimo sistemos, kurios ilgesnėse kelionėse padeda mažinti nuovargį bei gerina saugumo jausmą.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams?
Lietuvos vairuotojams elektromobilis vis dažniau tampa ne eksperimentiniu, o racionaliu pasirinkimu. Jei automobilis dažnai kraunamas namuose, 100 kilometrų kaina gali būti kelis kartus mažesnė nei važiuojant benzinu ar dyzelinu.
Net tiems, kurie gyvena daugiabutyje ar neturi asmeninės įkrovimo vietos, viešoji infrastruktūra suteikia vis daugiau galimybių. Ypač tai aktualu didžiuosiuose miestuose, prie prekybos centrų, verslo centrų ir pagrindinių magistralių.
Elektromobilių varžybos Baltijos šalyse parodė, kad pagrindiniai vairuotojų nuogąstavimai – trumpas nuvažiuojamas atstumas, brangios kelionės ir stotelių trūkumas – vis dažniau neatitinka dabartinės rinkos situacijos.
Ar svarstytumėte persėsti į elektromobilį, jei kelionės kasdien kainuotų kelis kartus mažiau? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.
SEO URL: /elektromobiliu-keliones-labiau-apsimoka
Meta aprašymas: Elektromobiliai Baltijos šalyse tampa pigesne alternatyva benzinui ir dyzelinui. Nauji duomenys rodo, kodėl kelionės elektra apsimoka.
Skaitymo laikas: 5 min. skaitymo laikas
ALT tekstai:
- alt=”Elektromobilis kraunamas greitojo įkrovimo stotelėje”
- alt=”Elektromobilio kelionė per Baltijos šalis”
- alt=”Ignitis ON įkrovimo stotelė Lietuvoje”
- alt=”Vairuotojas krauna elektromobilį kelionės metu”
- alt=”Modernus elektromobilis ilgoje kelionėje”
