Kinijos automobilių rinka per kelerius metus drastiškai pasikeitė: vietos pirkėjai masiškai renkasi elektromobilius, o tradiciniai benzininiai modeliai lieka stovėti gamyklų aikštelėse. Norėdami neuždaryti gamyklų, Kinijos gamintojai pradėjo milžinišką benzinu varomų automobilių eksporto bangą į besivystančias rinkas – nuo Rytų Europos iki Lotynų Amerikos. Ši tendencija jau dabar keičia ir Lietuvos, ir visos Europos automobilių rinkos logiką.
Kaip Kinija atsidūrė benzinių automobilių pertekliaus spąstuose?
Per pastarąjį dešimtmetį Pekinas agresyviai rėmė elektromobilių plėtrą – subsidijomis, kvotomis ir gamintojams keliamais tikslais. Rezultatas: EV pardavimai Kinijoje išaugo taip stipriai, kad benzinu varomų automobilių paklausa vietoje faktiškai sugriuvo.
Valstybinė politika skatino didžiules investicijas į gamyklas ir gamybos linijas, orientuotas į vidaus rinką. Kai paklausa persimetė į elektromobilius, tradicinių modelių gamybos pajėgumai išliko, tačiau pirkėjų jiems beveik nebeliko. Pasak „Reuters“ tyrimo, Kinijos gamintojai kartu turi pajėgumų per metus pagaminti dešimtis milijonų benzininių automobilių – gerokai daugiau, nei šiuo metu gali sugerti vietos rinka.
Uždaryti gamyklas reikštų didžiulius socialinius ir politinius nuostolius. Todėl pasirinktas kitas kelias – perteklinę produkciją „išpilti“ į užsienio rinkas, kur benzinas vis dar karaliauja.
Eksporto mastai: milijonai automobilių kasmet
Nuo 2020 metų Kinijos automobilių eksportas išaugo kelis kartus, o didžiąją dalį šių siuntų sudaro būtent iškastiniu kuru varomos transporto priemonės. „Reuters“ duomenimis, apie trys ketvirtadaliai (apie 76 proc.) visų Kinijos automobilių eksporto nuo 2020 m. buvo benzininiai ar dyzeliniai automobiliai.
- Kinija pagal eksportuojamų automobilių apimtį jau aplenkė tradicines automobilių didžiąsias – Japoniją ir Vokietiją.
- Eksportuojamų automobilių skaičius per kelerius metus šoktelėjo nuo maždaug 1 mln. iki daugelio milijonų per metus.
- Dalis šios produkcijos – tai modeliai, kuriems nebeliko vietos vidaus rinkoje dėl EV bumo ir keičiamų techninių reikalavimų.
Kitaip tariant, Kinija ne tik kuria elektromobilių ateitį, bet ir bando realizuoti vakar dienos produkciją ten, kur paklausa dar išlikusi – besivystančiose rinkose ir šalyse, kurios dar nėra pasirengusios plataus masto perėjimui prie elektromobilių.
Kur keliauja šie automobiliai: nuo Rytų Europos iki Afrikos
Didžioji dalis perteklinių benzininių automobilių iš Kinijos keliauja ten, kur vis dar trūksta įkrovimo infrastruktūros ir kur pirkėjai labiau vertina žemą pirkimo kainą, o ne mažas emisijas. „Reuters“ tyrimas rodo, kad tokios šalys yra Lotynų Amerikoje, Afrikoje, Pietryčių Azijoje, taip pat antrojo ešelono Europos rinkose.
Rytų Europoje, įskaitant ir Lietuvai artimas rinkas, matyti sparčiai daugėjančios kiniškos markės – „Chery“, „BAIC“, „Dongfeng“ ir kitos. Dalis jų siūlo elektromobilius, tačiau svarbi portfelio dalis – būtent benzininiai modeliai, skirti kainai jautriam pirkėjui, kuriam EV dar atrodo per brangus ar nepraktiškas.
Tokie automobiliai neretai atkeliauja per tarpininkus – pavyzdžiui, per Lenkiją ar kitą ES šalį, vėliau tampantys naudotais importais Baltijos šalyse. Lietuvoje tai gali paveikti naudotų automobilių asortimentą ir kainas, net jei nauji kiniški benzininiai modeliai oficialiai dar nėra plačiai parduodami.
Tradicinių gamintojų problemos: prarastos rinkos ir pavėluota reakcija
Vokietijos, Japonijos ir JAV gamintojai metų metus dominavo besivystančiose rinkose, tačiau dabar neretai mato, kad jų vietą užima agresyvūs Kinijos žaidėjai. „Reuters“ pažymi, kad daug tradicinių gamintojų pernelyg ilgai ignoravo antrines rinkas ir labiau koncentravosi į JAV ar Vakarų Europą.
Kinijos gamintojai tuo tarpu:
- naudojasi valstybine parama ir pigesne gamyba,
- siūlo gerai sukomplektuotus modelius už žemesnę kainą,
- agresyviai plėtoja atstovybių ir serviso tinklus ten, kur konkurentų investicijos buvo ribotos.
Rezultatas – tradicinės markės rizikuoja prarasti klientus ne tik Kinijoje (kur EV srityje jas spaudžia vietos gamintojai), bet ir užsienyje, kur benzininiai kiniški automobiliai tampa pigesne alternatyva.
Ką tai reiškia Lietuvai ir Lietuvos vairuotojams?
Lietuvos rinka maža, tačiau ji labai priklausoma nuo importo – tiek naujų, tiek naudotų automobilių. Tai reiškia, kad globalios tendencijos greitai atsispindi ir pas mus.
Galimi keli scenarijai:
- Daugiau pigesnių kiniškų markių naudotų automobilių skelbimuose. Jei Kinijos benzininiai automobiliai toliau užlies Rytų Europą, po kelerių metų jie pradės vis dažniau pasirodyti ir Lietuvos rinkoje kaip naudoti.
- Mažesnis naudotų vakarietiškų automobilių kainų stabilumas. Atsiradus pigesniam kiniškam segmentui, Vakarų markių modeliams gali tekti koreguoti kainas, ypač žemesnės klasės segmente.
- Neapibrėžtumas dėl ateities reguliavimo. ES žaliasis kursas ir vis griežtesni emisijų tikslai ilgainiui gali padaryti benzininius automobilius brangesnius eksploatuoti dėl mokesčių, o tai paveiks ir kiniškų modelių patrauklumą.
Šiuo metu Lietuvoje jau diskutuojama apie taršos mokesčius, ribojimus senesniems automobiliams ir ateities draudimus registruoti tam tikrų normų neatitinkančius automobilius. Todėl pirkėjams svarbu galvoti ne tik apie šiandieninę kainą, bet ir apie tai, kaip automobilis atrodys reguliacinėje aplinkoje po 5–10 metų.
Ši taisyklė ypač aktuali renkantis mažai žinomų markių benzininius automobilius iš Kinijos ar iš jų perpardavėjų Rytų Europoje.
Ką sako Kinijos gamintojai ir valdžia?
Valstybei priklausantys gamintojai – tokie kaip „Dongfeng“ – pabrėžia, kad eksportas yra būtinas žingsnis tam, jog gamyklos neliūdėtų tuščios. Kaip nurodoma „Reuters“ tyrime, valstybiniai koncernai gali jaustis saugiau: net jei vietos paklausa smunka, Pekinas nėra linkęs leisti jiems bankrutuoti.
Tai reiškia, kad eksportas tampa savotišku saugumo vožtuvu: vietoje gamybos mažinimo produkcija aktyviai išstumiama į užsienį. Tuo pačiu, tai padeda išlaikyti užimtumą Kinijos regionuose, kuriuose automobilių pramonė yra pagrindinis darbdavys.
Rizikos pirkėjams: pigus nebūtinai reiškia protingas
Nors žema kaina visada vilioja, pigūs benzininiai automobiliai iš Kinijos turi ir savo rizikas. Bent kelios jų svarbios Lietuvos vairuotojams:
- Garantinis ir pogarantinis aptarnavimas. Jei markės atstovybė Lietuvoje neveikia arba yra nestabili, serviso ir dalių prieinamumas tampa klausimu.
- Likutinė vertė. Mažai žinomos markės dažnai greičiau nuvertėja, ypač jei rinkoje daugėja pasiūlos ar keičiasi įvaizdis.
- Ateities mokesčiai ir ribojimai. ES ir Lietuvos politika orientuota į emisijų mažinimą, todėl ilgainiui gali rastis papildomų mokesčių arba ribojimų taršesniems automobiliams.
- Saugumo ir kokybės standartai. Nors į ES importuojami automobiliai privalo atitikti ES reikalavimus, reali surinkimo kokybė, kėbulo atsparumas korozijai ar salono medžiagų ilgaamžiškumas gali skirtis.
Dalis šių rizikų pasimato tik po kelių eksploatacijos metų – būtent tada, kai automobilį jau norisi parduoti ar keisti, o rinka kainas koreguoja labai greitai.
Kaip elgtis Lietuvos pirkėjui?
Jei svarstote apie pigų importuotą automobilį, iš kurio kilmės nesate tikri, verta užduoti kelis klausimus:
- Ar automobilis atitinka naujausius ES emisijų ir saugumo standartus?
- Ar Lietuvoje yra autorizuotas servisas ir atsarginių dalių tiekimo grandinė?
- Kaip ši markė laikosi kitose šalyse – kokia reputacija, ar dažni skundai?
- Kaip didelė tikimybė, kad po kelių metų sugriežtėję mokesčiai ar ribojimai padarys tokį automobilį ekonomiškai nepatrauklų?
Jei į dalį klausimų negalite atsakyti, verta pagalvoti, ar sutaupytas kelių tūkstančių eurų skirtumas tikrai atpirks galimas rizikas ateityje.
Išvados: rinka keičiasi greičiau nei įpročiai
Kinijos sprendimas perteklinius benzininius automobilius išvežti į pasaulį yra logiškas iš gamyklų užimtumo ir eksporto statistikos perspektyvos. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai kelia daug klausimų dėl klimato politikos, rinkos sąžiningos konkurencijos ir vartotojų apsaugos.
Lietuvos vairuotojams svarbiausia suprasti, kad „pigus“ automobilis šiandien nebūtinai bus „pigus“ po penkerių metų, kai pasikeis mokesčių sistema, rinkos paklausa ir reglamentai. Todėl sprendžiant dėl pirkimo verta žiūrėti plačiau – ne tik į kainą salone ar skelbime, bet ir į visą automobilio „gyvenimo ciklą“.
O ką apie tai manote jūs? Ar svarstytumėte įsigyti kinišką benzininį automobilį, jei jis būtų gerokai pigesnis už vakarietišką analogą?
Pasidalinkite savo nuomone komentaruose!
