Neramumai Artimuosiuose Rytuose sutrikdė naftos transportą, o degalų kainos pastarosiomis savaitėmis kyla vis aukščiau. Vengrija ir Kroatija pasirinko kainų lubas, Lietuva – kuro rezervų atlaisvinimą. Kuris kelias iš tiesų efektyvesnis ir kuris tik atideda problemą? VILNIUS TECH Ekonomikos inžinerijos katedros profesorius-partneris doc. dr. Vladislavas Petraškevičius atsako aiškiai ir be užuolankų.
Kuro kainos paliečia kiekvieną – net tuos, kurie nevairuoja
Kuras nėra tik degalinių problema. Jis įsilieja į beveik visų prekių ir paslaugų kainą. „Kuro kainos yra vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką kiekvienos šalies ekonomikai. Jis reikalingas transportui, pramonei, žemės ūkiui ir daugeliui kitų sričių, todėl jo kainų pokyčiai tiesiogiai veikia tiek verslą, tiek paprastų žmonių kasdienį gyvenimą”, – sako doc. dr. V. Petraškevičius.
Kai brangsta transportas, brangsta ir prekių bei paslaugų tiekimas. Įmonės šias išlaidas perkelia vartotojams, todėl kyla infliacija. Rezultatas – žmonės moka daugiau už maistą, prekes ir keliones vienu metu, net jei patys retai lankosi degalinėse.
Lietuvoje, kur žiemos ilgos, kuro kainų augimas ypač skaudžiai atsiliepia patalpų šildymo išlaidoms. Nemažai namų ūkių pajamų dalis tenka būtent kurui ir transportui, o tai tiesiogiai mažina perkamąją galią.
Tačiau ekspertas perspėja, kad ir krentančios kuro kainos nėra vien gera naujiena. Mažesnės kainos reiškia mažiau surenkamų mokesčių į valstybės biudžetą, o tai gali paveikti viešąsias paslaugas ir investicijas.
Kainų lubos: greita pagalba su vėlyvomis pasekmėmis
Kainų lubos – tai teisinis draudimas degalinėms parduoti kurą brangiau nei nustato vyriausybė. Skamba kaip apsauga vartotojams, tačiau praktika rodo kitaip.
„Tokios priemonės gali laikinai sumažinti kainas vartotojams ir padėti gyventojams bei verslams susidoroti su staigiais kainų šuoliais. Tačiau ilgainiui tai turi neigiamų pasekmių. Kuro rinkos kainai pakilus virš oficialios vyriausybės nustatytos ribos, tiekėjams gali tapti nepelninga jį parduoti, todėl gali atsirasti tiekimo problemų”, – aiškina profesorius.
Kai tiekimas stringa, pasekmės atsiranda greitai:
- Prie degalinių formuojasi ilgos eilės
- Sutrinka transporto ir komunalinių tarnybų darbas
- Atsiranda kuro deficitas, nors šalies atsargų dar pakanka
- Auga gyventojų nepasitenkinimas
Norint padengti skirtumą tarp rinkos ir nustatytos kainos, valstybei gali tekti kompensuoti tiekėjams – tai reiškia, kad mokesčių mokėtojai kaštus padengia netiesiogiai, tik vėliau.
Pastaba: kainų lubas šiuo metu taiko Vengrija ir Kroatija. Lietuvos teisinis reguliavimas ir pasirinkta politikos kryptis skiriasi.
Paklausos šokas: kai baimė ištuština degalines greičiau nei krizė
Viena labiausiai neįvertintų jėgų kuro rinkoje – paklausos šokas. Tai staigus pirkimų antplūdis, kurį lemia ne realus poreikis, o baimė.
„Jei žmonės išgirsta, kad kuro kainos netrukus smarkiai kils arba kad jo gali pritrūkti, daugybė pirkėjų vienu metu skuba į degalines, pilasi pilnus bakus ir kartais perka kurą atsargai. Dėl to paklausa staiga labai padidėja ir degalinėse gali susidaryti eilės, o kartais – išsekti rezervai, nors realiai kuro atsargų šalyje dar yra”, – pažymi doc. dr. V. Petraškevičius.
Paklausos šoką dažniausiai sukelia:
- Gandai arba oficialūs pranešimai apie galimą trūkumą
- Staigūs kainų pokyčiai arba prognozės apie jų augimą
- Geopolitiniai įvykiai, keliantys neapibrėžtumą
- Vyriausybės sprendimai, kuriuos visuomenė interpretuoja kaip įspėjimą
Paradoksalu, tačiau dirbtinai mažos kainos – kaip ir kainų lubų atveju – pačios gali sukelti paklausos šoką. Kai vartotojai jaučia galimybę pirkti pigiau, perka daugiau nei reikia. Taip spartinamas tas pats trūkumas, kurį lubos turėjo užkirsti.
Lietuvos pasirinkimas: rezervai vietoj kainų ribojimo
Lietuvos vyriausybė pasirinko atlaisvinti dalį strateginių kuro rezervų, o ne įvesti kainų lubas. Tai papildomai padidina pasiūlą rinkoje ir daro spaudimą kainoms žemyn, neiškreipdamas rinkos mechanizmo.
Tačiau profesorius vertina šį sprendimą santūriai: „Net ir dabartinis sprendimas atlaisvinti kuro rezervo atsargas problemą spręs tik trumpuoju laikotarpiu, kadangi į rinką išleistą rezervo kiekį teks atkurti, o tai padaryti degalinių atstovai turės jau didesnėmis kainomis.”
Palengvėjimas yra realus, tačiau laikinas. Rinkos dinamika nesikeičia, o rezervų atstatymo kaštai anksčiau ar vėliau atsispindės mažmeninėse kainose.
Kokios kitos priemonės prieinamos Lietuvai?
Vietoj pasirinkimo tarp rinkos chaoso ir kainų kontrolės ekspertas nurodo keletą priemonių, galinčių teikti tikslinę pagalbą neiškreipiant pasiūlos:
- Akcizo ar kitų mokesčių mažinimas: laikinai sumažinus mokesčius, mažėja mažmeninė kaina nepaveikiant tiekimo grandinės
- Sektorinės subsidijos: tikslinė parama žemės ūkiui, krovinių vežėjams ar viešajam transportui riboja ekonominę žalą labiausiai pažeidžiamose srityse
- Tiesioginė parama gyventojams: socialinės išmokos arba energijos sąnaudų kompensacijos padeda mažesnes pajamas turintiems namų ūkiams nesukuriant rinkos iškraipymų
„Lietuva yra ES rinkos dalis, kur kainos dažniausiai reguliuojamos rinkos principais, todėl gali būti naudojamos ir kitos priemonės, pavyzdžiui, akcizo ar kitų mokesčių mažinimas, subsidijos tam tikriems sektoriams, parama gyventojams”, – sako doc. dr. V. Petraškevičius.
Ilgalaikė pamoka: greiti sprendimai dažnai kainuoja brangiau
Europos ir pasaulio patirtis rodo nuoseklų modelį: kuro kainų kontrolė trumpuoju laikotarpiu gali padėti, tačiau ilgainiui problemų kaupiasi daugiau. Dirbtinai mažos kainos skatina didesnį suvartojimą, kuro kaupimą atsargai, erodina tiekėjų pelningumą ir galiausiai reikalauja arba trūkumo, arba papildomų valstybės išlaidų.
Lietuvai, kaip nedidelei ir nuo importuojamo kuro labai priklausomai šaliai, šios rizikos yra ypač aktualios. Tiekimo sutrikimai čia smogė smarkiau nei šalyse su vidaus gamyba, o kainų subsidijavimo biudžetiniai kaštai būtų proporcingai didesni.
Tvariausi sprendimai, pasak eksperto, derina su rinka suderinamas kainas su tiksline parama labiausiai paveiktiems gyventojams ir sektoriams – per mokesčių ir socialinės paramos sistemą, o ne per rinkos iškraipymą.
O kaip manote jūs – ar valstybė turėtų aktyviau kištis į kuro kainų reguliavimą, ar leisti rinkai pačiai rasti pusiausvyrą? Pasidalykite savo nuomone komentaruose!
