Kuro kainų augimas vėl atsidūrė visuomenės ir politikų dėmesio centre. Dėl neramumų Artimuosiuose Rytuose sutrikęs naftos transportas pastarosiomis savaitėmis dar labiau padidino spaudimą degalų rinkai, todėl vis daugiau valstybių ieško būdų, kaip sumažinti neigiamą poveikį gyventojams ir verslui.
Kol vienos šalys renkasi tiesioginį kainų ribojimą, kitos bando stabilizuoti rinką pasitelkdamos strategines atsargas ar mokestines priemones. Tačiau ar toks valstybės įsikišimas iš tiesų padeda suvaldyti krizę, ar tik nukelia didesnes problemas į ateitį?
Kuro kainos veikia ne tik vairuotojus
Kuras yra vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką visos šalies ekonomikai. Jis būtinas transportui, pramonei, žemės ūkiui ir daugeliui kitų sektorių, todėl net ir nedideli kainų pokyčiai greitai persiduoda platesnei rinkai.
„Kuro kainos yra vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką kiekvienos šalies ekonomikai. Jis reikalingas transportui, pramonei, žemės ūkiui ir daugeliui kitų sričių, todėl jo kainų pokyčiai tiesiogiai veikia tiek verslą, tiek paprastų žmonių kasdienį gyvenimą“, – sako VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Ekonomikos inžinerijos katedros profesorius-partneris doc. dr. Vladislavas Petraškevičius.
Kainų kilimas paveikia ne tik tuos gyventojus, kurie nuolat lankosi degalinėse. Pirmiausia išauga transportavimo išlaidos, vėliau brangsta prekių ir paslaugų tiekimas, o galiausiai įmonės šias sąnaudas perkelia galutiniam vartotojui.
- Didėja maisto ir kasdienių prekių kainos
- Brangsta logistikos ir kelionių paslaugos
- Auga infliacinis spaudimas visoje ekonomikoje
- Mažėja gyventojų perkamoji galia
„Dėl to didėja infliacija, o gyventojai turi daugiau mokėti už maistą, prekes ir, žinoma, keliones. Aukštos kuro kainos neišvengiamai paliečia ir patalpų šildymo išlaidas, ypač šaltuoju metų periodu. Visa tai ženkliai sumažina žmonių perkamąją galią, nes didelė jų pajamų dalis skiriama būtent kurui ir transportui“, – aiškina profesorius.
Ir mažesnės kainos turi savo kainą
Nors mažesnės degalų kainos iš pirmo žvilgsnio atrodo palankios tiek gyventojams, tiek verslui, ekonominiu požiūriu jos taip pat turi ir neigiamą pusę. Valstybės biudžetas reikšmingą dalį pajamų surenka iš su degalais susijusių mokesčių, todėl mažesnė kaina gali reikšti ir mažesnes įplaukas.
„Nors mažesnės degalų kainos būtų naudingos gyventojams ir verslams, nes sumažėtų išlaidos, valstybei jos reikštų mažiau surenkamų mokesčių, gaunamų iš kuro pardavimų. Tai sumažintų valstybės biudžeto pajamas ir turėtų įtakos viešosioms paslaugoms ar investicijoms“, – sako doc. dr. V. Petraškevičius.
Būtent todėl kiekviena valstybė susiduria su sudėtingu klausimu: ar verta aktyviai kištis į rinką, jei toks sprendimas gali turėti ilgalaikių pasekmių tiek biudžetui, tiek pačiai rinkos pusiausvyrai.
Valstybės įsikišimas gali padėti, bet tik trumpam
Viena dažniausiai minimų priemonių krizės metu yra vadinamosios kuro kainų lubos. Tai reiškia, kad valstybė nustato maksimalią kainą, už kurią degalinės gali parduoti degalus, net jei rinkoje jų savikaina ar didmeninė kaina pakyla aukščiau.
Iš pirmo žvilgsnio tokia priemonė atrodo patraukli, nes leidžia greitai sumažinti finansinę naštą vartotojams. Tačiau ekspertai perspėja, kad toks sprendimas dažnai sukelia antrinių problemų.
„Tokios priemonės gali laikinai sumažinti kainas vartotojams ir padėti gyventojams bei verslams susidoroti su staigiais kainų šuoliais. Jei kuro kainos smarkiai kyla dėl pasaulinių naftos kainų ar kitų priežasčių, kainų lubos gali laikinai sumažinti finansinę naštą žmonėms, tačiau ilgainiui tai turi neigiamų pasekmių“, – pažymi doc. dr. V. Petraškevičius.
Jei tiekėjams tampa nepelninga parduoti degalus už dirbtinai ribojamą kainą, jie gali sumažinti tiekimą arba visai atsisakyti dalies rinkos. Tokiu atveju problema persikelia iš kainos į prieinamumą.
- Atsiranda kuro tiekimo sutrikimų
- Formuojasi automobilių eilės prie degalinių
- Išauga deficito rizika
- Valstybei gali tekti kompensuoti tiekėjų nuostolius
„Kuro rinkos kainai pakilus virš oficialios vyriausybės nustatytos ribos, tiekėjams gali tapti nepelninga jį parduoti, todėl gali atsirasti tiekimo problemų. Tokiu atveju neišvengiamai formuojasi kuro deficitas rinkoje, išsirikiuoja ilgos automobilių eilės prie degalinių, sutrinka viso transporto ir komunalinių tarnybų darbas, atsiranda pagrįstas gyventojų nepasitenkinimas“, – pasakoja VILNIUS TECH profesorius-partneris.
Dirbtinai mažesnė kaina gali paskatinti dar didesnę paklausą
Pasak eksperto, valstybės bandymai reguliuoti kuro kainas trumpuoju laikotarpiu gali atrodyti veiksmingi, tačiau ilgainiui jie neretai išbalansuoja visą rinką. Kai kaina dirbtinai sumažinama, vartotojai reaguoja ne tik kaip pirkėjai, bet ir kaip atsargų kaupėjai.
„Patirtis rodo, kad įvairūs valstybių bandymai reguliuoti kuro kainas dažnai padėdavo trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilgainiui sukeldavo problemų – didėdavo valstybės išlaidos arba atsirasdavo kuro tiekimo sutrikimų“, – teigia doc. dr. V. Petraškevičius.
Žmonės ir įmonės, matydami mažesnę nei rinkos kainą, dažnai skuba prisipildyti bakus, planuoja iš anksto ir net pradeda kaupti atsargas. Tai dar labiau padidina paklausą ir apsunkina tiekimo grandines.
Toks elgesys gali turėti ne tik ekonominių, bet ir platesnių pasekmių, nes didesnis degalų vartojimas ilgainiui prieštarauja energetinio efektyvumo bei aplinkosaugos tikslams.
Paklausos šokas: kai rinką išbalansuoja ne tik faktai, bet ir baimė
Vienas svarbiausių reiškinių tokiose situacijose yra vadinamasis paklausos šokas. Tai staigus ir netikėtas žmonių noro pirkti tam tikrą prekę padidėjimas arba sumažėjimas, dažniausiai kylantis dėl gandų, baimės ar neapibrėžtumo.
„Jei žmonės išgirsta, kad kuro kainos netrukus smarkiai kils arba kad jo gali pritrūkti, daugybė pirkėjų vienu metu skuba į degalines, pilasi pilnus bakus ir kartais perka kurą atsargai. Dėl to paklausa staiga labai padidėja ir degalinėse gali susidaryti eilės, o kartais – išsekti rezervai, nors realiai kuro atsargų šalyje dar yra“, – pažymi doc. dr. V. Petraškevičius.
Todėl krizę dažnai paaštrina ne vien realus pasiūlos trūkumas, bet ir visuomenės reakcija į galimus pokyčius. Kai rinkoje ima dominuoti emocijos, net pakankamos atsargos ne visada apsaugo nuo laikino chaoso.
Kodėl kainų lubos Lietuvoje būtų ypač rizikingos
Lietuvos situacija skiriasi nuo didesnių valstybių, nes mūsų šalis yra palyginti maža ir labai priklausoma nuo importuojamo kuro. Tai reiškia, kad bet koks dirbtinis kainos ribojimas galėtų daug greičiau paveikti tiekimo grandines ir padidinti tiekimo sutrikimų tikimybę.
Pasak eksperto, jei Lietuva pasirinktų kainų lubų modelį, trumpalaikė nauda vartotojams galėtų virsti ilgalaikėmis išlaidomis valstybei ir didesniu nestabilumu rinkoje.
Šiuo metu Lietuva pasirinko kitą kelią – atlaisvinti dalį kuro rezervo atsargų. Ši priemonė teoriškai leidžia trumpam padidinti pasiūlą rinkoje ir švelninti kainų augimą, tačiau ji taip pat nėra ilgalaikis sprendimas.
„Vertinant situaciją rinkoje, net ir dabartinis sprendimas atlaisvinti kuro rezervo atsargas problemą spręs tik trumpuoju laikotarpiu, kadangi į rinką išleistą rezervo kiekį teks atkurti, o tai padaryti degalinių atstovai turės jau didesnėmis kainomis“, – sako doc. dr. V. Petraškevičius.
Kokios alternatyvos galėtų būti tvaresnės?
Eksperto teigimu, Lietuva, būdama Europos Sąjungos rinkos dalimi, dažniau turėtų rinktis ne tiesioginę kainų kontrolę, o lankstesnes priemones, kurios mažiau iškraipo rinkos veikimą.
Tarp galimų sprendimų minimos šios priemonės:
- Akcizo ar kitų su degalais susijusių mokesčių mažinimas
- Tikslinės subsidijos labiausiai paveiktiems sektoriams
- Parama gyventojams, kurių išlaidos transportui sudaro didelę biudžeto dalį
- Laikinos kompensacinės priemonės verslui
„Lietuva yra ES rinkos dalis, kur kainos dažniausiai reguliuojamos rinkos principais, todėl gali būti naudojamos ir kitos priemonės, pavyzdžiui, akcizo ar kitų mokesčių mažinimas, subsidijos tam tikriems sektoriams, parama gyventojams“, – sako doc. dr. V. Petraškevičius.
Išvada: greita pagalba nebūtinai reiškia gerą sprendimą
Kylant kuro kainoms, spaudimas valdžiai imtis greitų sprendimų yra natūralus. Vis dėlto ekonominė logika rodo, kad pernelyg tiesioginis valstybės kišimasis į kainodarą dažnai sukuria daugiau problemų nei jų išsprendžia.
Kainų lubos gali suteikti trumpalaikį palengvėjimą, tačiau kartu padidina tiekimo sutrikimų, deficito ir papildomų biudžeto išlaidų riziką. Tuo tarpu strateginių rezervų atlaisvinimas taip pat tėra laikina priemonė, nes atsargas vėliau vis tiek reikės atkurti, galbūt jau brangesnėmis sąlygomis.
Ilgalaikėje perspektyvoje tvaresnis kelias Lietuvai gali būti ne griežtas kainų reguliavimas, o tikslinės, rinkos logikos neišbalansuojančios priemonės. Būtent jos leistų sušvelninti smūgį gyventojams ir verslui, kartu nesukeliant dar gilesnės krizės ateityje.
Ką apie tai manote jūs? Ar valstybė turėtų aktyviau reguliuoti kuro kainas, ar geriau palikti daugiau erdvės rinkai? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.
