Lietuvoje saugos diržų segėjimas tolimojo susisiekimo autobusuose vis dar nėra įprotis. „FlixBus“ užsakymu atlikta 2025 m. apklausa rodo, kad net 19 proc. Lietuvos gyventojų, keliaujančių autobusais, teigia niekada nesisegantys saugos diržo – tai didžiausias rodiklis Baltijos šalyse. Kodėl taip yra ir kokios pasekmės gresia keleiviams?
Nors automobilyje saugos diržas daugeliui tapo savaime suprantamas, autobusuose šis elgesys dažnai „išsijungia“. Ekspertai pabrėžia: taisyklės galioja ir čia, o avarijos atveju diržas gali lemti, ar keleivis išvengs rimtų traumų.
Apklausos rezultatai: Lietuva atsilieka nuo Estijos ir Latvijos
Apklausą 2025 m. lapkritį Baltijos šalyse atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Tyrime dalyvavo po 1000 respondentų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Rezultatai atskleidė ryškius skirtumus tarp šalių.
- 19 proc. Lietuvos keleivių teigia autobusuose saugos diržo niekada nesisegantys.
- Estijoje taip elgiasi tik 9 proc., Latvijoje – 16 proc.
- Saugos diržą autobusuose nuolat segasi tik 20 proc. Lietuvos respondentų.
- Palyginimui, Estijoje šis rodiklis siekia 38 proc., Latvijoje – 22 proc.
Šie skaičiai rodo, kad Lietuvoje saugos diržų kultūra tolimojo susisiekimo autobusuose yra silpniausia regione, o tai kelia papildomų klausimų dėl informavimo ir įpročių formavimo.
Kodėl keleiviai nesisega? Pagrindinė priežastis – net nepastebi
Apklausos duomenimis, dažniausia priežastis, kodėl Lietuvos keleiviai nesisega diržo, yra dėmesio stoka. Net 50 proc. tų, kurie diržo nenaudoja, teigia jo tiesiog nepastebintys. Latvijoje ir Estijoje šią priežastį nurodė po 36 proc. apklaustųjų.
Kitos priežastys Lietuvoje minimos rečiau nei kaimyninėse šalyse:
- 17 proc. sako, kad segėti saugos diržą autobuse nepatogu (Latvijoje – 26 proc., Estijoje – 30 proc.).
- 14 proc. prisipažįsta, kad tiesiog pamiršta prisisegti (Latvijoje – 21 proc., Estijoje – 23 proc.).
- 16 proc. mano, kad saugos diržo segėti autobuse apskritai nereikia – tai didžiausia tokia dalis Baltijos šalyse.
„Keliaujant autobusu saugos diržas daugeliui keleivių vis dar nėra savaime suprantamas dalykas. Tai nėra įprotis, kuris įsijungtų automatiškai, kaip dažnai nutinka sėdant į automobilį. Vis tik, kaip ir automobilyje, taip ir tolimojo susisiekimo autobusuose reikėtų paisyti galiojančių kelių eismo taisyklių ir prisisegti saugos diržu“, – sako „FlixBus“ viceprezidentas Michalas Lemanas.
Baudos Lietuvoje: iki 90 eurų, bet pusė keleivių apie jas nežino
Apklausa atskleidė dar vieną problemą – informacijos trūkumą. Maždaug pusė Lietuvos gyventojų nežino, kad už neprisisegtą saugos diržą tolimojo susisiekimo autobuse taip pat gali būti skiriama bauda.
Šiuo metu Lietuvoje galiojančios baudos yra tokios:
- už saugos diržo nesegėjimą – nuo 30 iki 50 eurų;
- pakartotinai užfiksavus pažeidimą – nuo 60 iki 90 eurų.
„FlixBus“ atstovai pabrėžia, kad saugos diržų segėjimas yra privalomas tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Keliaujant užsienyje baudos gali būti dar didesnės – pavyzdžiui, Estijoje už saugos diržo ignoravimą gali būti skiriama 80 eurų bauda.
Policijos duomenys: tūkstančiai pažeidimų kasmet
Problemos mastą patvirtina ir Lietuvos policijos statistika. Pasak M. Lemano, vien pernai šalyje užfiksuota apie 20 tūkst. pažeidimų, susijusių su nenaudojamais saugos diržais įvairiose transporto priemonėse.
Nors šie duomenys apima ne tik autobusus, jie aiškiai parodo bendrą elgesio tendenciją: daliai vairuotojų ir keleivių saugos diržas vis dar atrodo „nebūtinas“, net jei teisės aktai numato priešingai.
Ką daro vežėjas: priminimai, lipdukai ir vairuotojų mokymai
„FlixBus“ teigia nuosekliai investuojantis į saugumą ir keleivių informavimą. Pasak bendrovės atstovo, kiekviename autobuse yra aiškiai matomi lipdukai, primenantys apie saugos diržų svarbą, o kelionės pradžioje keleiviams primenama prisisegti.
„Saugumas yra svarbiausias „FlixBus“ prioritetas, todėl primygtinai raginame keleivius segėti saugos diržus – jų naudojimą numato įstatymai. Prieš pradėdami dirbti „FlixBus“, visi vairuotojai yra apmokomi pagal aukštus veiklos ir aptarnavimo standartus, kurie apima ir saugumo reikalavimus“, – sako M. Lemanas.
Jo teigimu, praėjusiais metais šioje Europos dalyje surengtos 25 mokymų sesijos ir apmokyta daugiau nei 300 vairuotojų.
Kodėl tai svarbu: diržas saugo ne tik jus, bet ir kitus
Eismo saugos specialistai pabrėžia, kad staigaus stabdymo ar susidūrimo metu neprisisegęs keleivis gali būti sviestas į priekį, sužeisti save ir kitus žmones. Net jei autobusas laikomas pakankamai saugia transporto priemone, fizikos dėsniai išlieka tie patys: judantis kūnas sustoja tik veikiamas jėgos, o saugos diržas padeda tą jėgą paskirstyti ir sumažinti traumų riziką.
„Saugos diržas yra viena paprasčiausių, bet efektyviausių priemonių. Net ir nedidelis greitis avarijos metu gali sukelti rimtų pasekmių, jei keleivis nėra prisegtas“, – teigia eismo saugos ekspertas, vertinantis apklausos rezultatus.
Kaip padidinti segėjimą: kas realiai veiktų Lietuvoje?
Kadangi net 50 proc. diržo nesisegančių keleivių Lietuvoje tvirtina jo nepastebintys, vien baudos problemos neišspręs. Tikėtina, kad didžiausią efektą duotų nuoseklus įpročio formavimas ir aiškesni priminimai.
Praktiniai sprendimai, kurie galėtų padėti:
- ryškesni ir dažnesni vizualiniai priminimai salone (ne tik lipdukai, bet ir ženklinimas prie sėdynių);
- aiškesnės vairuotojo ar įrašo instrukcijos kelionės pradžioje ir po sustojimų;
- viešinimo kampanijos apie diržų svarbą autobusuose (pvz., kartu su policija ar savivaldybėmis);
- tikslinės patikros tolimojo susisiekimo stotyse, ypač sezono metu.
Estijos pavyzdys rodo, kad kultūrą galima keisti: ten nuolat prisisegančių dalis beveik dvigubai didesnė nei Lietuvoje. Tai leidžia daryti išvadą, kad įpročius formuoja ne vien taisyklės, bet ir nuolatinis priminimas bei visuomenės norma.
Ar jūs segatės saugos diržą tolimojo susisiekimo autobuse? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose!
