Lietuvos krovininio kelių transporto sektorių jau antrus metus iš eilės lydi neigiamos tendencijos. 2025 m. pirmąjį ketvirtį šios paslaugos eksportuota už 1,37 mlrd. eurų – 0,7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tai signalas, kad sektorius susiduria su rimtais struktūriniais iššūkiais.
Eksporto smukimas tęsiasi nuo 2024 metų
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) duomenimis, 2024 m. Lietuvos kelių transporto eksporto vertė smuko 2,7 proc. iki 5,69 mlrd. eurų. Tai buvo pirmas metinis nuosmukis per 15 metų. Iki tol reikšmingas eksporto kritimas buvo fiksuotas tik 2009 m., pasaulinės finansų krizės metu.
Pasak TTLA vadovo Povilo Drižo, tokie rodikliai rodo gilėjančias problemas sektoriuje: „Lietuvos vežėjams tampa vis sunkiau išlikti konkurencingiems, nes veiklos sąnaudos sparčiai auga, o darbo rinką riboja vis griežtesnė imigracijos politika.“
Augančios sąnaudos ir darbo jėgos stygius
Vienas svarbiausių veiksnių – augantys atlyginimai ir veiklos išlaidos. Lietuvos įmonėms vis sunkiau konkuruoti su užsienio bendrovėmis, kurios dirba su gerokai mažesnėmis sąnaudomis.
Dar vienas iššūkis – profesionalių vairuotojų trūkumas. Šiuo metu Lietuvoje trūksta apie 15 proc. tokių specialistų – tai viena didžiausių proporcijų visoje ES. Dėl ribojamos imigracijos politika trūkstamos darbo jėgos paprasčiausiai nėra kaip kompensuoti.
Konkurencija Vidurio ir Rytų Europoje – vis aršesnė
Lietuvos vežėjai konkuruoja ne tik su Vakarų Europa, bet ir su kaimyninėmis šalimis – Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Čekija. Daugumoje jų veiklos sąnaudos mažesnės, o imigracijos politika lankstesnė. TTLA pažymi, kad tai lemia akivaizdų konkurencinį pranašumą.
Imigracijos politika – ekonominės konkurencijos įrankis
„Imigracijos politika tampa ne tik socialiniu, bet ir ekonominės konkurencijos įrankiu“, – pabrėžia P. Drižas. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Lenkija ar Vengrija, supaprastino užsieniečių įdarbinimą transporto sektoriuje ir aktyviai pritraukia darbo jėgą. Tuo tarpu Lietuva pasirinko griežtesnį kelią: įvedė kvotas, padidino reikalavimus darbdaviams, riboja galimybes greitai reaguoti į rinkos poreikius.
Ši tvarka galioja Lenkijoje ir Vengrijoje. Lietuvos reglamentavimas gali skirtis.
Anot TTLA, jei Lietuva nesugebės subalansuoti vidaus saugumo, darbo rinkos apsaugos ir verslo poreikių, gresia prarasti ilgai kurtas pozicijas Europos rinkoje. „Transporto sektoriuje lankstumas tampa esminiu pranašumu, kurio mums šiuo metu trūksta“, – sako Drižas.
TTLA siūlymai: ką galima keisti jau dabar?
Norėdami išlaikyti sektoriaus konkurencingumą ir apsisaugoti nuo tolimesnių nuostolių, TTLA ekspertai rekomenduoja:
- Peržiūrėti esamą reguliacinę ir imigracijos politiką
- Investuoti į logistikos infrastruktūrą
- Skatinti inovacijas ir automatizaciją
- Užtikrinti lankstesnius sprendimus darbo rinkoje
Jeigu pokyčiai nebus įgyvendinti artimiausiu metu, Lietuva rizikuoja prarasti savo vietą konkurencingoje Europos transporto rinkoje.
O ką manote jūs? Ar jaučiate šiuos pokyčius realiame gyvenime? Pasidalinkite komentaruose!
