Dyzeliniai varikliai galbūt nebedominuoja naujų automobilių salonuose, tačiau naudotų automobilių rinkoje visoje Lietuvoje ir Europoje jie vis dar išlieka labai populiarūs. Vairuotojai juos vertina dėl mažų degalų sąnaudų, efektyvumo ilgose kelionėse ir mechaninio patvarumo. Nors šiuolaikinės elektrifikavimo tendencijos ir toliau auga, daugelis pirkėjų, ieškančių patikimo naudoto automobilio, vis dar užduoda paprastą klausimą: kuriuo dyzeliniu varikliu tikrai verta pasitikėti?
Vienas senesnis dyzelinis variklis ir toliau išsiskiria, nepaisant pramonės pokyčių
Po „Dieselgate“ skandalo daugelis gamintojų paspartino perėjimą prie elektrifikuotų jėgos agregatų. Visuomenės požiūris į dyzelinius variklius smarkiai pasikeitė, o naujų registracijų skaičius visoje ES sumažėjo. Vis dėlto naudotų automobilių rinkoje dyzeliniai modeliai išlieka labai paklausūs, ypač tarp vairuotojų, kurie kasmet nuvažiuoja didelę ridą.
Variklis, kuris nustebino net patyrusius mechanikus
- 1,7 CDTI dyzelinis variklis, naudojamas senesniuose „Opel Astra“ modeliuose.
- Sukurtas Japonijos gamintojo „Isuzu“.
- Degalų sąnaudos paprastai svyruoja nuo 5,5 iki 7,5 litro 100 km.
- Žinomas dėl mechaninio paprastumo, palyginti su naujesniais agregatais.
Pasak Pedro Bastida, mechaniko, dirbančio Ispanijos ITV transporto priemonių techninės apžiūros stotyje, šis konkretus 1,7 CDTI variklis nusipelno ypatingo pripažinimo. Remdamasis ilgamete dirbtuvių patirtimi, jis nurodo, kad senesni „Opel Astra“ modeliai su šiuo varikliu yra itin patvarūs.
Reali patirtis: 270 000 km be jokių didelių mechaninių gedimų
Bastida neseniai pasidalijo „Opel Astra“ su 1,7 CDTI varikliu, kuris jau nuvažiavo maždaug 270 000 kilometrų, pavyzdžiu. Pasak jo, automobiliui tereikėjo reguliariai keisti alyvą ir atlikti įprastinę techninę priežiūrą. Nebuvo pranešta apie jokius katastrofiškus variklio gedimus, brangius purkštukų keitimus ir pasikartojančius turbokompresoriaus gedimus.
Tokia rida be didelio įsikišimo nėra neįprasta dyzeliniuose varikliuose, tačiau ji tapo retesnė šiuolaikinėse jėgos agregatuose, kuriuose įdiegtos sudėtingos išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos. Daugelyje naujesnių dyzelinių variklių yra pažangios aukšto slėgio įpurškimo sistemos, kietųjų dalelių filtrai (DPF), EGR sistemos ir sudėtinga elektronika, kuri, jei netinkamai prižiūrima, gali gerokai padidinti remonto išlaidas.
1.7 CDTI, ypač ankstesnės versijos, dažnai giriamas dėl gana tvirtos konstrukcijos ir mažesnio jautrumo nedideliems priežiūros pažeidimams, palyginti su technologiškai pažangesnėmis alternatyvomis.
Kodėl paprastumas kartais gali pranokti šiuolaikines technologijas
Šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai yra sukurti taip, kad atitiktų griežtus „Euro“ išmetamųjų teršalų standartus. Nors tai sumažino teršalų kiekį, taip pat padidino mechaninį sudėtingumą. Lietuvoje, kur daug naudotų automobilių importuojama iš Vakarų Europos, pirkėjai dažnai susiduria su transporto priemonėmis, kurių rida didelė, o techninės priežiūros istorija neaiški.
Tokiais atvejais paprastesnė variklio architektūra gali būti privalumas. „Isuzu“ sukurtas 1.7 CDTI nesiremia pernelyg sudėtingomis sistemomis, palyginti su kai kuriais naujesniais 2,0 litrų dyzeliniais agregatais, randamais aukščiausios klasės prekės ženkluose. Mažiau jautrių komponentų dažnai reiškia mažiau brangių staigmenų.
Tai nereiškia, kad variklis yra nesunaikinamas. Tinkama alyvos kokybė, savalaikis aptarnavimas ir dėmesys aušinimo sistemos būklei išlieka labai svarbūs. Tačiau ilgalaikės naudotojų ataskaitos ir mechanikų atsiliepimai rodo, kad šis variklis geriau toleruoja didelę ridą nei daugelis tos pačios klasės konkurentų.
Degalų taupymas išlieka pagrindiniu argumentu Lietuvos vairuotojams
Vidutinėms dyzelino sąnaudoms svyruojant nuo 5,5 iki 7,5 l/100 km, 1,7 CDTI vis dar siūlo patrauklias eksploatavimo išlaidas. Vairuotojams, važiuojantiems dideliais atstumais tarp tokių miestų kaip Vilnius, Kaunas ar Kalifornija, degalų taupymas gali smarkiai paveikti bendras eksploatavimo išlaidas.
Palyginti su panašaus amžiaus benzininiais varikliais, dyzelinės versijos paprastai užtikrina geresnį sukimo momentą esant mažesnėms apsukoms, o tai pagerina efektyvumą greitkeliuose. Realiomis vairavimo sąlygomis Lietuvoje – įskaitant žiemos temperatūrą ir mišrų važiavimą mieste ir greitkeliuose – tokios savybės išlieka labai vertinamos.
Ar tai tikrai „geriausias“ dyzelinis variklis?
Bet kurio variklio paskelbimas absoliučiai geriausiu visada yra subjektyvus. Patikimumas priklauso nuo techninės priežiūros istorijos, vairavimo stiliaus ir bendros transporto priemonės būklės. Tačiau dirbtuvių metu įgyta įžvalga yra vertinga, ypač kai ją patvirtina ilgalaikiai ridos duomenys.
Senesniuose „Opel Astra“ modeliuose esantis 1,7 CDTI variklis galbūt ir neatspindi pažangiausių inžinerijos principų, tačiau jis iliustruoja platesnę pamoką renkantis naudotą automobilį: patvarumas dažnai slypi mechaninėje pusiausvyroje, o ne technologiniame sudėtingume.
Lietuvoje pirkėjams, svarstantiems įsigyti dyzelinį automobilį naudotų automobilių rinkoje, techninės priežiūros įrašų patikrinimas, tikrosios ridos patikrinimas ir su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusių komponentų būklės įvertinimas išlieka labai svarbūs žingsniai. Gerai prižiūrimas senesnis dyzelinis automobilis vis dar gali užtikrinti ekonomišką eksploatavimą daugelį metų.
Europos automobilių sektoriui toliau vystantis elektrifikacijos link, tokie varikliai kaip 1,7 CDTI primena mums, kad kai kurios įprastos technologijos savo reputaciją pelnė dėl ilgaamžiškumo, o ne dėl rinkodaros teiginių. Ar rinkdamiesi kitą naudotą automobilį, pirmenybę teiktumėte įrodytam patvarumui, o ne naujesnėms technologijoms?
