Autoplius platformoje skelbimas su užrašu „rida 240 000 km” daugumą pirkėjų priverčia praslinkti toliau, net neatidarius nuotraukų. Instinktas suprantamas – bet ne visada teisingas. Yra dyzelinių variklių, kuriems ta pati riba reiškia visai ką kita: ne pabaigą, o normalią gyvenimo fazę.
Skirtumas tarp „baigto” ir „dar tik įsibėgėjančio” automobilio dažnai slypi ne kilometrų skaičiuje, o po kapotu esančiame variklyje. Kai kurie agregatai su 200 000+ km rida kelia daugiau pasitikėjimo nei kitų markių automobiliai su 80 000 km.
Kodėl rida vien iš savęs nieko nepasako
Bet ar iš tikrųjų rida yra tai, ko reikėtų bijoti? Serviso meistrai, su kuriais teko kalbėti, dažnai pastebi tą patį modelį: 300 000 km su pilna serviso istorija dažnai reiškia mažiau problemų nei 100 000 km automobilis, kurio praeitis nežinoma. Svarbiausia – ne skaičius odometre, o tai, kas per tuos kilometrus buvo daroma variklio viduje.
Varikliai, kuriems didelė rida – ne kliūtis
- Volkswagen 2.0 TDI (EA288, nuo 2015 m.) – dažnas pasirinkimas „Passat” B7/B8 modeliuose visoje Europoje, žinomas dėl mažų degalų sąnaudų ir tvirtos konstrukcijos. Miesto vairuotojams verta stebėti EGR vožtuvo ir DPF filtro būklę.
- Toyota 2.0 D-4D („Avensis” III, nuo 2015 m.) – grandininė paskirstymo pavara, be sudėtingų ankstesnių kartų DPF problemų. Ypač patikimas reguliariai važinėjant greitkeliais.
- Volvo 2.4 D5 – penkių cilindrų agregatas, populiarus Skandinavijoje, sklandus ir tylus. Paskirstymo grandinės problemų praktiškai nepasitaiko.
- Mercedes-Benz OM646 / OM651 (2.2 CDI) – vienas patvariausių dyzelinių variantų segmente. Bet čia yra niuansas, apie kurį daugelis pardavėjų nutyli.
- BMW M57 (3.0d) – garsėja galia ir ilgaamžiškumu, tinkamai prižiūrimas itin patvarus. N47 (2.0d) reikalauja griežtesnio alyvos keitimo grafiko.
- Škoda 1.9 TDI (BKC/BLS) ir 2.0 TDI (EA188) – paprasti, pigiai remontuojami, itin populiarūs Lietuvoje ir Rytų Europoje.
- Mazda 2.2 SkyActiv-D – modernus, bet jau patikrintas agregatas; ankstesnėse versijose pasitaikiusios alyvos skiedimo problemos dažniausiai išsprendžiamos atnaujinus ECU programinę įrangą.
Niuansas, kurį verta žinoti apie OM651
Ir tai – dar ne viskas, ką reikia žinoti apie Mercedes dyzelį. Nors OM651 laikomas vienu patvariausių, ankstyvieji, maždaug 2009–2013 m. pagaminti egzemplioriai turi žinomą Delphi purkštukų gedimų riziką – tai pagrindinė šio variklio silpnybė, kartu su paskirstymo grandinės tempimosi problemomis. Vėlesnės versijos šias bėdas didžiąja dalimi išsprendė. Todėl perkant W212 ar panašų modelį su OM651, verta pasidomėti ne tik bendra variklio reputacija, bet ir konkrečia pagaminimo data.
Ką iš tikrųjų reikia patikrinti prieš perkant
Nepriklausomai nuo variklio šeimos, ilgaamžiškumą lemia keli veiksniai: alyvos keitimas kas 10 000–15 000 km, kokybiško dyzelino naudojimas, trumpų kelionių mieste vengimas – jos labiausiai kenkia DPF ir EGR sistemoms – bei laiku atlikta paskirstymo diržo ar grandinės priežiūra.
Prieš perkant automobilį su didele rida, verta patikrinti techninės priežiūros istoriją, išmatuoti suspaudimą cilindruose ir pasinaudoti OBD diagnostikos įrankiu. Šitos kelios dešimtys eurų diagnostikai – nedidelė investicija, palyginti su tuo, ką gali kainuoti kapitalinis remontas, jei rizika nepasiteisina.
O ko verta vengti
Sunku nepastebėti, kad ne visi „didelės ridos” varikliai vienodi. Renault 1.5 dCi ankstesnės versijos, Ford 1.8/2.0 TDCi iki 2010 m., VW 2.0 TDI PD (BKD 16V) su įtrūkusiomis galvutėmis ir senesni Peugeot/Citroën 1.6 HDi – tai variantai, kuriuose 200 000 km riba jau tikrai reiškia padidėjusią remonto riziką, o ne tik skaičių skelbime.
