Italijos leidinys „HD Motori” sudarė sąrašą dyzelinių variklių, pelniusių vienų patikimiausių automobilių istorijoje reputaciją. Žurnalistų vertinimu, šie agregatai, tinkamai prižiūrimi, be rimtų gedimų įveikia daugiau nei 500 000 km. Kartu leidinys pastebi ir kitą tendenciją – šiuolaikiniai varikliai dėl aplinkosaugos reikalavimų tapo žymiai sudėtingesni, o tai padidino potencialiai pažeidžiamų mazgų skaičių.
1.9 TDI – legenda, kurios niekas nepralenkė
Sąrašo viršuje – legendinis „Volkswagen” 1.9 TDI, debiutavęs dar 1990-aisiais. Šis variklis montuotas į daugybę „Volkswagen”, „Audi”, „Škoda” ir SEAT modelių. Nepaisant garsaus darbo ir pastebimų vibracijų, jis pelnė populiarumą būtent dėl patvarumo – dažnai be kapitalinio remonto pasiekdavo 400 000–500 000 km. Konstrukcinis paprastumas ir mechaninis, o ne elektroninis įpurškimas – pagrindinė priežastis, kodėl šis variklis lieka etalonu net trisdešimt metų po debiuto.
2.0 HDi – prancūziškas atsakas
Į sąrašą pateko ir PSA koncerno 2.0 HDi, naudotas „Peugeot” ir „Citroën” modeliuose, taip pat komercinio transporto segmente. Variklis vertinamas dėl mechaninio tvirtumo ir santykinai nesudėtingos priežiūros – bet, kaip ir bet kuriam senstančiam dyzeliui, jam reikalingas reguliarus alyvos keitimas ir kuro kokybės stebėjimas.
2.5 dCi – sukurtas sunkiam darbui
„Renault-Nissan” aljanso 2.5 dCi kurtas būtent furgonams ir sunkioms eksploatavimo sąlygoms. Ar tai reiškia, kad jis tinka tik komerciniam transportui? Ne visai – šis variklis dažnai sutinkamas ir keleiviniuose modeliuose, kur jo sukimo momento rezervas ir mechaninis atsparumas vertinami lygiai taip pat.
Toyota D-4D – patikimumas be siurprizų
„Toyota” D-4D šeima, montuota į „Corolla”, „Avensis”, RAV4, „Hilux” ir Land Cruiser Prado modelius, sąraše atsidūrė neatsitiktinai. Šie varikliai žinomi tuo, kad vengia perteklinio sudėtingumo – ankstesnės kartos versijos net neturėjo kietųjų dalelių filtro, todėl mažiau elementų, kurie galėtų sugesti.
3.0 V6 TDI – naujausias, bet su niuansu
Sąrašą užbaigia „Volkswagen Group” 3.0 V6 TDI, naudotas „Audi”, „Volkswagen” ir „Škoda” modeliuose, o vėliau pasirodęs ir naujesniuose automobiliuose, tarp jų – „Amarok” ir Audi Q8. Tačiau čia verta atskirti dvi variklio kartas. Ankstesnėse versijose (2004–2013 m.) dažniausiai pasitaikanti problema – pasiskirstymo grandinės įtempikliai. Naujesnėse, po 2014 m. gamintose Euro6 versijose (naudojamose „Touareg”, Q5–Q8, A4–A8 modeliuose), gamykloje sumažintas alyvos slėgis žemuose apsukų diapazonuose tapo pagrindine variklio gedimo priežastimi – tai paveikė šimtus tūkstančių VW/Audi grupės automobilių. Prieš perkant automobilį su šiuo varikliu, verta patikrinti, ar atlikta gamintojo rekomenduota programinės įrangos atnaujinimo procedūra, koreguojanti alyvos slėgį.
Kodėl senesni varikliai dažnai patikimesni
„HD Motori” žurnalistai pastebi paradoksą: kuo griežtesni aplinkosaugos reikalavimai, tuo daugiau elektroninių ir mechaninių komponentų reikia jiems įgyvendinti – kietųjų dalelių filtrai, EGR vožtuvai, sudėtingesnės įpurškimo sistemos. Kiekvienas naujas mazgas – tai ir naujas galimo gedimo taškas. Senesni varikliai, tokie kaip 1.9 TDI ar ankstyvieji 2.0 HDi, tiesiog neturėjo šių sistemų, todėl jų patikimumo riba buvo aukštesnė iš prigimties.
Ką verta žinoti perkant tokį automobilį Lietuvoje
Lietuvos naudotų automobilių rinkoje šie modeliai – toli gražu ne retenybė, didelė dalis jų atkeliauja būtent iš Vokietijos. Tačiau rida virš 400 000–500 000 km savaime negarantuoja patikimumo, jei automobilis buvo prižiūrimas nereguliariai. Prieš pirkimą būtina patikrinti serviso istoriją su realiais dokumentais, o ne vien spaudais techninėje knygelėje – ir paklausti, ar keista paskirstymo grandinė bei ar tikrinta EGR sistema.
Ir dar viena detalė, kurią verta įsidėmėti… net legendinis variklis netarnaus 500 000 km, jei jo niekas nesaugojo pirmuosius 200 000.
