„Toyota” reputacija byloja pati už save – markė žinoma dėl variklių, kurie ištveria šimtus tūkstančių kilometrų su minimaliu priežiūros indėliu. Ši reputacija pelnyta ne atsitiktinai – ji remiasi „Kaizen” filosofija: nuolatiniu, laipsnišku tobulinimu, kai keičiami esami sprendimai, o ne kuriama nuo nulio. Bet net ir tokia sistema retkarčiais praleidžia silpną grandį.
Šie penki varikliai – priminimas, kad net legendinei markei ne viskas pavyko iš pirmo karto.
2AZ-FE – ankstyvoji versija, kurios geriau vengti
Šis keturių cilindrų variklis pasirodė 2000 m. ir buvo montuojamas į didelę dalį „Toyota” modelių, tarp jų – ir Europoje parduodamus „RAV4″, „Camry” bei „Avensis”. Ankstyvosiose versijose stūmoklio žiedai buvo netiksliai pritaikyti, todėl prastai sandarino degimo kamerą. Prastai sandarėjo ir cilindrų galvutės varžtai. Abi problemos kartu lėmė didelę alyvos sąnaudą, aušinimo skysčio nuotėkius ir perkaitimą. Papildomai – aliuminio blokas buvo praktiškai neatstatomas, tad bet koks pažeidimas reikalaudavo viso bloko keitimo. „Toyota” šias problemas ištaisė 2007 m., tad perkant naudotą automobilį su šiuo varikliu, svarbiausia žinoti tikslius gamybos metus.
1ZZ-FE – žinoma problema, kurią verta prisiminti
Trumpai priminsime tai, ką jau esame aptarę anksčiau: 1ZZ-FE, montuotas į „Corolla”, „Celica” ir MR2 (jį netgi naudojo „Lotus” savo „Elise” modelyje), kentėjo nuo panašios problemos – netiksliai pritaikytų stūmoklio žiedų, dėl kurių alyva patekdavo į cilindrus ir greitai eikvojosi. Cilindrų blokas buvo remontuojamas, bet ketaus įvorės – ne. Ilgas variklio taktas taip pat sukeldavo tokias stiprias vibracijas, kad dažnai pažeisdavo variklio pagalves.
V35A-FTS – naujausias, bet toli gražu ne tobulas
Vienas naujausių „Toyota” nesėkmės pavyzdžių – 2017 m. pristatytas V35A-FTS. Tai pirmasis markės variklis su V formos cilindrų išdėstymu ir dviem turbokompresoriais, montuotas į „Sequoia” ir „Lexus LX600″ – galingiausios versijos siekė net 416 AG. Deja, dėl prastos alyvos cirkuliacijos alkūninis velenas greitai dilo. „Toyota” teigimu, problemą galėjo sukelti gamybos metu susikaupusios metalo dalelės ir nuolaužos, kurios taip ir nebuvo pašalintos. Daugelis su šiuo varikliu parduotų automobilių buvo atšaukti į servisus. Svarbi pastaba Lietuvos pirkėjams: „Sequoia” Europoje oficialiai neparduodama, o „Lexus LX600″ – itin retas ir brangus modelis, tad praktinė rizika daugumai vietinių pirkėjų minimali.
7M-GTE – legendinio „Supra” šešėlyje
„Toyota Supra” trečios kartos (1986–1993 m.) varikliu tapo 7M-GTE – šešių cilindrų turbininis agregatas, davęs pradžią vėliau kultiniams 1JZ ir 2JZ varikliams. Bet pats 7M kentėjo nuo problemos, kurios „Toyota” negalėjo visiškai kontroliuoti: paskutiniame kūrimo etape Japonijoje įsigaliojo nauji reikalavimai, ribojantys asbesto naudojimą automobilių dalyse – o asbestas buvo pagrindinis 7M cilindrų galvutės tarpiklio komponentas. Skubotai perprojektuotas tarpiklis dažnai gesdavo, o aušinimo skystis ir alyva pradėdavo maišytis, dar labiau pagreitindami variklio dilimą. Lietuvoje šis variklis sutinkamas nebent kaip retas, kolekcinis JDM importas – praktinė rizika eiliniam pirkėjui nedidelė, bet svarbi tiems, kas svarsto senesnį „Supra” egzempliorių.
3VZ-FE – silpnoji grandis tarp visureigių variklių
„Toyota” visureigiai garsėja patikimumu, bet 3VZ-FE – išimtis. Šis 3,0 litro V6 variklis, gamintas 1987–1997 m. ir montuotas į pirmąsias „4Runner” kartas, dažniausiai baigdavo tarnybą apie 180 000 mylių (maždaug 290 000 km) – žymiai anksčiau nei daugelis kitų „Toyota” agregatų. Prastai suprojektuotas cilindrų galvutės tarpiklis kartu su nepakankamai efektyviu aušinimo ventiliatoriumi lėmė dažnus perkaitimus, o stūmoklio šatunų guoliai ir cilindrų galvutės greitai dilo iki įtrūkimų, sukeldami variklio bildesį ir galios praradimą. Šis modelis Lietuvoje – retenybė, dažniausiai importuota iš JAV rinkos.
Ką tai reiškia perkant naudotą „Toyota”
Iš penkių paminėtų variklių Lietuvos pirkėjui realiausiai aktualūs 2AZ-FE ir 1ZZ-FE – abu montuoti į plačiai Europoje parduotus modelius. Perkant automobilį su bet kuriuo iš jų, svarbiausia patikrinti tikslius gamybos metus (2AZ-FE atveju – prieš ar po 2007 m.) ir alyvos sąnaudos istoriją. Likę trys varikliai Lietuvoje sutinkami retai arba visai nesutinkami – jie svarbūs daugiau kaip priminimas, kad net „Toyota” patikimumo istorija turi savo tamsiąsias vietas, o ne kaip realus pavojus daugumai vietinių pirkėjų.
