9,09 euro — tiek vidutiniškai kainuoja nuvažiuoti 100 km dyzeliniu automobiliu 2026 m. pirmąjį ketvirtį. Prieš ketvirtį buvo 8,30 euro. Dyzelino kaina per tris mėnesius šoktelėjo 13,9 proc. — tai didžiausias augimas tarp visų degalų rūšių. Tuo pat metu elektromobilio savininkas tą patį šimtą kilometrų įveikė už 4,70 euro. Skirtumas — beveik dvigubas. Ir tai ne prognozė, o Lietuvos energetikos agentūros (LEA) 2026 m. pirmojo ketvirčio duomenys.
Kaip atrodė kainų judėjimas per ketvirtį
Dyzelinas — aiškus pirmojo ketvirčio pralaimėtojas. 100 km kelionė dyzeliniu keleiviniu automobiliu per ketvirtį pabrango 79 centais: nuo 8,30 iki 9,09 euro. Krovininiai lengvieji dyzeliniai automobiliai patyrė dar didesnį smūgį — 100 km kaina šoktelėjo nuo 10,56 iki 12,47 euro, tai yra 1,91 euro per ketvirtį.
Benzinas elgėsi kitaip. Nors jo kaina per ketvirtį išaugo 7,2 proc., 100 km kelionės išlaidos keleiviniams automobiliams sumažėjo — nuo 9,15 iki 8,63 euro. Priežastis ne kainų logika, o struktūrinė: naujų benzininių automobilių, kurių degalų sąnaudos mažesnės, dalis registracijose augo. Naujesni vidutiniškai efektyvesni automobiliai traukia vidurkį žemyn.
Elektromobilis — stabiliausia pozicija. 100 km kaina keleiviniams elektromobiliams: 4,70 euro šiemet, palyginti su 5,29 euro ankstesnį ketvirtį. Metinis palyginimas rodo, kad elektra net šiek tiek brangesnė nei prieš metus (tada buvo 4,80 euro), bet ketvirčio dinamika — aiškiai teigiama. Įkrovimas namuose išliko 42,5 proc. pigesnis nei viešosiose įkrovimo stotelėse.
Gamtinės dujos — vidurys, bet su išlygomis
Suslėgtos gamtinės dujos (SGD) 2026 m. pirmąjį ketvirtį kainavo 7,45 euro už 100 km keleiviniam automobiliui — žymiai mažiau nei dyzelinas, bet pusantro euro daugiau nei elektromobilis. Krovininių automobilių atveju SGD kaina — 12,75 euro — jau artima dyzelinui.
Čia svarbi detalė: dujomis varomų krovininių automobilių parke padaugėjo transporto priemonių su didesnėmis degalų sąnaudomis, todėl šio segmento kelionių kainos auga, nors pati dujų kaina mažėjo. Tai rodo, kad dujų sektoriaus vaizdas sudėtingesnis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Ką sako automobilių registracijų duomenys
2026 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvoje naujai įregistruota 44 516 lengvųjų keleivinių automobilių — 2,4 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Bet struktūra keičiasi ryškiai.
Lyginant su tuo pačiu ketvirčiu pernai: benzininių automobilių registracija augo 8,5 proc., grynųjų elektromobilių — 39 proc., dyzelinių automobilių registracija sumažėjo 15,2 proc. Tai ne vienkartinis svyravimas — tai kryptis, kurią LEA fiksuoja jau kelis ketvirčius iš eilės.
Ar vairuotojai skaičiuoja ir racionaliai keičia pasirinkimus? Skaičiai rodytų, kad taip — bent jau naujų automobilių segmente. Naudotų automobilių rinkoje, kur vyrauja dyzeliniai ir benzininiai modeliai, pokyčiai vyksta lėčiau.
Ką tai reiškia eiliniam vairuotojui
Jei per metus nuvažiuojate 15 000 km, skaičiai tampa labai konkretūs. Dyzeliniu automobiliu tokia rida 2026 m. pirmojo ketvirčio kainos lygyje kainuotų apie 1 364 eurus per metus tik degalams. Elektromobiliu — apie 705 eurus. Skirtumas — daugiau nei 650 eurų per metus.
Tiesa, šie skaičiai remiasi vidurkiais ir neatsižvelgia į tai, ar kraunate namuose (pigiau) ar viešosiose stotelėse (brangiau). Namuose kraunantis elektromobilio savininkas skirtumą gali padidinti dar labiau — viešųjų stotelių kainomis krauti gali būti iki 42,5 proc. brangiau.
Mūsų nuomone, 13,9 proc. dyzelino kainų augimas per vieną ketvirtį — tai ne normali rinkos svyravimų amplitudė, o struktūrinė tendencija, kurią lemia tarptautinė naftos rinka. Vairuotojai, kurių automobilis dyzelinis ir kurie per metus nuvažiuoja daugiau nei 20 000 km, turėtų rimtai skaičiuoti, ar kito automobilio pirkimas nėra ekonomiškai pagrįstas anksčiau nei planuota. LEA duomenys rodo, kad Lietuva šį skaičiavimą jau daro — bent jau naujų automobilių pirkėjai.
