Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo naujas degalų akcizų modelis, kuris iš esmės pakeitė benzino ir dyzelino kainodaros struktūrą. Šis pokytis apima naujus komponentus, tokius kaip CO₂ mokesčiai, nacionalinio saugumo mokestis ir žaliosios transformacijos mokestis. Tikimasi, kad šie pokyčiai turės ilgalaikį poveikį degalų kainoms, vartojimo modeliams ir platesnei ekonomikai.
Kas pasikeitė akcizų modelyje?
Peržiūrėtas akcizų modelis apima ir fiksuotus, ir kintamus komponentus:
- CO₂ mokestis – susietas su išmetamaisiais teršalais, kasmet didėjantis iki 2030 m.
- Nacionalinio saugumo mokestis – skirtas strateginiams infrastruktūros projektams finansuoti.
- Žaliosios transformacijos mokestis – skirtas aplinkosaugos ir energetikos pertvarkos programoms remti.
Dėl to 2025 m. pradžioje vidutinė A95 benzino kaina pasiekė 1,47 EUR/l, o dyzelino – pakilo iki 1,59 EUR/l.
Numatomos kainų tendencijos 2025–2030 m.
Pasak Energetikos ministerijos, CO₂ mokestis ateinančiais metais smarkiai išaugs metai:
- Benzinas: 47 € → 144 € už 1 000 l (2025–2030 m.)
- Dyzelinas: 53,6 € → 108,4 € už 1 000 l (2025–2030 m.)
Analitikai perspėja, kad net ir esant stabilioms pasaulinėms naftos kainoms, vien dėl mokesčių padidinimo dyzelino kaina iki 2030 m. gali pasiekti 2,20–2,50 €/l.
2025 m. vidurio rinkos situacija
Iki 2025 m. liepos mėn. A95 benzino vidutinė kaina buvo 1,39 €/l (0,7 % mažiau nei praėjusį mėnesį), o dyzelino kaina pakilo iki 1,49 €/l (4,9 % daugiau per mėnesį). Dyzelino kainos kilimas daugiausia susijęs su mokesčiais, atspindinčiais aplinkosaugos politiką, o ne žaliavų kainas.
Poveikis vartotojams ir įmonėms
Pirmieji naujojo akcizo modelio mėnesiai turėjo matomą poveikį:
- 2025 m. sausio mėn. dyzelino pardavimai sumažėjo maždaug 16,6 %.
- Daugiau vairuotojų ir transporto įmonių pila degalus Lenkijoje, kur kainos yra 8–13 centų už litrą mažesnės.
- Logistikos išlaidos didėja, todėl prekės ir paslaugos patiria infliacinį spaudimą.
- Biudžeto pajamos iš degalų akcizo gali nesiekti planuoto 200 mln. eurų tikslo.
Ilgalaikis poveikis Lietuvos rinkai
Degalų akcizo politika vis labiau siejama su CO₂ mažinimo tikslais. Iki 2030 m. fizinis degalų suvartojimas gali sumažėti 10–15 %, o nominalios kainos toliau kyla. Miesto teritorijose elektromobilių naudojimas greičiausiai paspartės, o kaimo vietovėse dyzelino akcizo padidinimas pajus stipriausią poveikį.
Ką vairuotojai gali padaryti, kad prisitaikytų?
Ekspertai rekomenduoja keletą strategijų Lietuvos vairuotojams:
- Planuokite degalų papildymą pasienio regionuose, kur degalai pigesni.
- Naudokitės degalų kainų stebėjimo programėlėmis, kad rastumėte žemiausias kainas vietoje.
- Užsiimkite ekonomiškais vairavimo įpročiais, pavyzdžiui, laikykite pastovų greitį ir reguliariai tikrinkite padangų slėgį.
- Apsvarstykite alternatyvius degalus, pvz., suskystintas dujas arba E85, jei taikoma.
Ekspertų nuomonė: Pasak rinkos analitikų, šie mokesčių paskatinti padidinimai skirti skatinti švaresnes transporto galimybes, tačiau infrastruktūros plėtros tempas nulems, ar vairuotojai realiai galės pereiti prie alternatyvų.
Kokia jūsų nuomonė? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
