Jei šiandien prisipylėte degalų ir pastebėjote, kad dyzelino kaina vėl paaugo — tai ne atsitiktinumas ir ne degalinės savininko sprendimas. Už kainų kilimo stovi kelių tūkstančių kilometrų toliau vykstantys įvykiai, kurie Lietuvos degalinėms atkeliauja per kelis mėnesius. Ir, remiantis Vokietijos statistikos tarnybos duomenimis, procesas dar nesibaigė.
Kas nutiko ir kodėl kainos kilo
Kovo mėnesį pasaulinė naftos rinka patyrė vieną staigesnių šuolių per pastaruosius metus. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Brent naftos kaina per kovo 2–30 dienų laikotarpį išaugo nuo 78 iki 114 USD už barelį. Tokį pokytį lėmė karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir sutrikusios laivybos Hormūzo sąsiauryje — pagrindiniame naftos ir gamtinių dujų Persijos įlankoje transportavimo kelyje.
Pasekmės Lietuvos degalinėse pasijuto greitai. Balandžio 10 d. LEA duomenimis, vidutinė dyzelino kaina tinkluose siekia 2,178 Eur/l, benzino — 1,773 Eur/l. Skirtumas tarp pigiausios ir brangiausios dyzelino degalinės tą dieną — apie 0,30 Eur/l. Tai reiškia, kad 50 litrų bakui skirtingose degalinėse galite mokėti beveik 15 eurų skirtingai.
Bet ar tai tik momentinis šuolis? Vokietijos duomenys leidžia suabejoti.
Vokietijos signalas: automobilis tampa prabanga
Vokietijos federalinė statistikos tarnyba (Destatis) balandžio viduryje paskelbė skaičius, kurie verčia susimąstyti. Vien per pastaruosius metus dyzelinas Vokietijoje pabrango 29,7 %, benzinas — 17,3 %. Bet žvilgsnis į penkerių metų tendenciją dar labiau stebina: nuo 2020 iki 2025 metų bendros automobilio išlaikymo išlaidos išaugo 31,2 % — ir tai greičiau nei bendras pragyvenimo lygio brangimas toje pačioje šalyje, kuris per tą patį laikotarpį siekė 21,9 %.
Draudimas per penkerius metus pabrango 63 %. Naudotų automobilių kainos — daugiau nei 45 %. Vairuotojo kurso kaina — 42,7 %. Vokiečiai jau pradeda kalbėti apie tai, ką anksčiau buvo sunku įsivaizduoti: automobilis nebėra poreikis, jis tampa prabangos preke.
Lietuva kol kas tokių skaičių nepasiekė. Bet kryptis — ta pati.
Ką daro valdžia — ir ar tai padeda
Vokietijos koalicija jau paskelbė konkretų planą: degalų mokestis bus mažinamas 17 eurocentų už litrą. Papildomai — 1 000 eurų premija darbuotojams, neapmokestinama mokesčiais ir įmokomis. Tačiau Vokietijos ekonomikos instituto ekspertai apskaičiavo, kad vien ši premija valstybės biudžetą gali kainuoti apie 12 mlrd. eurų — ir vertina planą kaip brangų ir nepakankamo tikslumo.
O Lietuva? Balandžio 7 d. energetikos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo nuo balandžio 8-osios visos degalinės privalo LEA teikti kasdienius kainų duomenis. Tai pirmas žingsnis į skaidrumą: iki tol kainos buvo renkamos kartą per savaitę. Taip pat svarstoma nustatyti, kad kainas galima didinti tik vieną kartą per dieną — mažinti leidžiama bet kada.
Ar tai mažins degalų kainas? Tiesiogiai — ne. Tai skaidrumo priemonė, ne kainų reguliavimas.
Ko tikėtis artimiausiu metu
Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) šalys narės jau ėmėsi veiksmų: iki balandžio pabaigos į rinką planuojama išleisti apie 54 mln. tonų valstybinių naftos atsargų. Lietuva jau įvykdė savo dalį. Tai teoriškai turėtų slopinti naftos kainų augimą pasaulyje — tačiau Hormuzo sąsiaurio blokadai nepasibaigus, efektas lieka ribotas.
Tuo tarpu skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos dyzelino kainų išlieka apie 0,38–0,43 Eur/l — tai, pasak reidasofficial.lt stebimų kainų duomenų, vienas didžiausių per pastaruosius metus. Vairuotojai, važiuojantys per pasienį reguliariai, šį skirtumą jau junta.
Redakcijos vertinimu, Lietuvos valdžios atsakas — skaidrumo didinimas — yra tinkamas pirmas žingsnis, bet nepakankamas. Vokietija jau veikia tiesiogiai per mokestinę priemonę, net jei jos veiksmingumas abejotinas. Lietuva kol kas stebisi, kodėl kainos tokios, ir skaičiuoja, kiek skirtingose degalinėse. Tai nedaug, kai Brent nafta vis dar kainuoja 34 % daugiau nei vasarį.
