Nafta pasaulio rinkose krenta. Gera žinia. Tik tas džiaugsmas degalinėje atsiranda kelias dienas — kartais savaites — vėliau nei norėtųsi. O kai naftos kaina kyla, degalinių skydai reaguoja beveik iš karto. Šį reiškinį ekonomistai vadina „raketos ir plunksnos” efektu. Jis žinomas dešimtmečius, erzina vairuotojus visoje Europoje — ir dabar bent viena vyriausybė oficialiai pareiškė, kad nori su tuo baigti. Kol dar nežinia, kaip.
Kaip veikia asimetrija ir kodėl ji atsiranda
Lenkijos energetikos ministerija pripažino problemą, kurią vairuotojai jautė visą laiką: kainų kilimas atsispindi degalinėse beveik akimirksniu, kainų kritimas — žymiai lėčiau. Pavyzdys iš pastarųjų mėnesių: kai Izraelio ir JAV įtampa su Iranu išaugo, naftos barelio kaina šoko ir degalinių rodmenys pasikeitė per kelias dienas. Kai situacija stabilizavosi — atpigimas atėjo lėtai.
Degalinių tinklai turi savo paaiškinimą: jos parduoda kurą, nupirktą anksčiau brangiau, todėl negali iš karto mažinti mažmeninės kainos. Tačiau loginis paradoksas šio argumento yra tas pats — kilimo metu tai joms nekliudo didinti kainų iš karto, nors sandėliuose vis dar yra pigiau nupirkto kuro. Seimas diskutuoja. Degalinėse — moka.
Ką planuoja keisti ir ką žinoma
Lenkijos energetikos ministerija neatmeta galimybės sukurti mechanizmą, kuris skatintų degalinių tinklus rečiau didinti kainas. Ministrui žinoma, kad panašūs sprendimai jau galioja kitose ES šalyse. Tačiau konkrečių priemonių — ar tai bus papildomi stebėsenos įsipareigojimai, naujos reguliavimo formos ar kiti įrankiai — kol kas nepaskelbta. Kitaip tariant: ketinimas aiškus, mechanizmas — ne.
Ar tai reikšmingas žingsnis? Naudinga palyginti su tuo, kas jau vyksta kaimynystėje. Lietuva nuo balandžio skelbia degalų kainas visose šalies degalinėse kasdien per LEA. Tuo pat metu rengiamas įstatymo projektas, kuris leistų degalinėms kainas didinti tik vieną kartą per parą — modelis, analogiškas Vokietijoje nuo balandžio 1 d. galiojančiai tvarkai. Prezidentas pateikė Seimui ir lubų mechanizmą, pagrįstą Belgijos modeliu: formulė, kurią energetikos ministras skaičiuotų kasdien. Šis Lietuvos procesas yra konkretesnis ir toliau pažengęs nei Lenkijos ministerijos šiandieniniai ketinimai.
Ar reguliavimas iš tiesų veikia
ES patirtis nevienareikšmė. Belgijoje kainų formulė galioja nuo 1973 m. — tačiau šiuo metu šalies kainos faktiškai aukštesnės nei daugelyje ES valstybių be reguliavimo. Prancūzijoje 2022 m. laikinas maržų apribojimas sumažino kainas, bet sukėlė logistikos problemą: visi vairuotojai plūdo į pigesnes degalines, dalis jų pritrūko kuro. Lenkija kovo pabaigoje įvedė maksimalias kainas — benzinas 95 ne daugiau kaip 6,23 zł/l (~1,44 €/l), dyzelinas — 7,65 zł/l (~1,78 €/l). Pirmą dieną užfiksuoti 10 pažeidimų, bauda siekia iki milijono zlotų.
Redakcijos vertinimu, „raketos ir plunksnos” efektas yra realus ir dokumentuotas — jis nėra vairuotojų paranoja. Tačiau reguliavimo nauda priklauso nuo konkretaus modelio: lubos be rinkos stebėsenos gali sukelti trūkumą, o vien skelbti kasdien didmeninę kainą — nepakankamai. Veikia tikriausiai tai, ką Lietuva daro: skaidrumas + dažnumo ribojimas + galimas lubų mechanizmas kaip paskutinė priemonė. Ketinimas be konkretaus instrumento kol kas tėra ketinimas.
