Dar prieš kelias savaites atrodė, kad degalų kainos Europoje bent trumpam nurims. Dabar vaizdas kitoks: beveik visos šalys vienu metu stebi tą patį – kainos kyla, tik skirtingu tempu ir dėl skirtingų priežasčių. Vieni tai jaučia dėl artėjančio rekordo, kiti – dėl pasibaigusių valstybės nustatytų ribų, treti – dėl dyzelino trūkumo, kurio nebuvo galima numatyti prieš metus.
Lietuvoje: kainos kol kas dvejopos
Pagal Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenis, ketvirtadienio rytą, liepos 23 d., vidutinė dyzelino kaina siekė 1,967 Eur/l (+0,1 proc. per parą), o benzino – 1,787 Eur/l, tai yra 0,5 proc. mažiau nei trečiadienį. SND dujos pabrango iki 0,755 Eur/l (+0,3 proc.). Didmeninės kainos liepos 21–22 d. nekito – benzinas 1,66 Eur/l, dyzelinas 1,88 Eur/l. Tačiau Brent naftos kaina per vieną parą pašoko nuo 91,01 iki 94,07 USD/bbl. Degalinėse kainos vis dar smarkiai skiriasi: dyzelinas svyravo nuo 1,820 iki 2,072 Eur/l, benzinas – nuo 1,659 iki 1,920 Eur/l.
Nyderlanduose – vos du centai nuo istorinio rekordo
Nyderlanduose vidutinė rekomenduojama benzino kaina siekia 2,624 euro už litrą – tai vos 2 centai mažiau nei gegužės 6 d. pasiektas istorinis rekordas (2,646 euro). Nuo mėnesio pradžios, kai kaina buvo 2,465 euro, ji pakilo 16 centų per tris savaites, iš jų beveik 9 centai – vien per pastarąją savaitę. Dyzelinas (2,607 euro) kyla dar greičiau nei benzinas, o atotrūkis tarp jų sparčiai mažėja.
Vokietijoje dyzelinas jau brangesnis už benziną
Vokietijoje šis atotrūkis jau apsivertė – nepaisant to, kad dyzelinui taikomas 20 centų mažesnis akcizas, jis dabar kainuoja brangiau nei benzinas. Priežastis – ne tik naftos kaina, o realus dyzelino trūkumas: liepos 8 d. Rusija uždraudė dyzelino eksportą, po to, kai Ukrainos smūgiai išjungė daugiau nei 4 mln. barelių per dieną Rusijos perdirbimo pajėgumų iš bendrų 6,9 mln. Tą pačią dieną dyzelino ateities sandoriai NYMEX biržoje pašoko 11,6 proc. Rusija iš eksportuotojos tapo importuotoja, o Kinija taip pat sustabdė dyzelino eksportą, visą produkciją palikdama vidaus rinkai.
Lenkijoje – aukščiausios kainos nuo 2022-ųjų
Lenkijoje dyzelinas jau kainuoja 7,64 zloto už litrą (per savaitę +45 grašiai), benzinas 95 – 7,29 zloto (+30 grašių). Vienintelės dujos SND per savaitę atpigo 8 grašiais. Analitikai neatmeta galimybės, kad kaina peržengs psichologinę 8 zlotų ribą – vyriausybė mokesčių mažinimo iki tol nesvarsto, atsižvelgdama į biudžeto deficitą ir būtinybę finansuoti gynybą bei socialines programas.
Čekijoje kainų lubos ką tik baigėsi
Čekijoje valstybės nustatytos kainų lubos baigė galioti pirmadienį, liepos 20 d. Jau tą dieną kainos pakilo 10 halėrių (benzinas) ir 77 halėriai (dyzelinas), palyginti su sekmadieniu – paskutine reguliavimo diena. Pirmadienį vidutinė benzino kaina siekė 41,65 Kč/l, dyzelino – 40,76 Kč/l. Bet ar tai reiškia, kad blogiausia dar tik prieš akis? Susisiekimo ministras teigia, kad kol kas poveikis švelnesnis nei tikėtasi, nes degalinės dar parduoda anksčiau įsigytas atsargas. Tačiau vežėjų asociacija ragina vyriausybę būti pasiruošusią reguliavimą atkurti, jei pasaulinės naftos kainos toliau kils dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose.
Ukrainoje ir Lenkijoje – papildomos įtampos
Ukrainoje liepos 22 d. degalinių tinklai vėl pakėlė visų rūšių degalų kainas – kai kur benzinas pabrango iki 1,50 grivinos, dyzelinas – iki 3 grivinų už litrą. Ekspertai neatmeta, kad per artimiausias dvi savaites kaina galėtų priartėti prie 100 grivinų ribos dėl didmeninių kainų šuolio ir pristatymo sunkumų Dunojaus maršrutu. Lenkijoje tuo tarpu kilo kitokia diskusija – bendrovė „Orlen“ turėjo aiškintis, kodėl degalus Ukrainai neva parduoda dvigubai pigiau nei Lenkijos vairuotojams degalinėse. Bendrovė paaiškino, kad eksporto kaina skaičiuojama be PVM ir akcizo, o palyginus abi kainas be mokesčių, vidaus rinkos didmeninė kaina iš tikrųjų buvo žemesnė už eksporto į Ukrainą kainą.
Sunku nepastebėti, kad per savaitę beveik visos Europos šalys stebi tą patį modelį – tik skirtingu tempu ir dėl skirtingų priežasčių: nuo mokesčių politikos iki karo padarinių naftos perdirbimo pramonei. Ir kol įtampa Artimuosiuose Rytuose neatslūgs, panašių svyravimų reikėtų tikėtis ir toliau – tiek Vakarų Europoje, tiek Lietuvos degalinėse.
