Naftos kainos pakilo daugiau nei trečdaliu, gamtinių dujų – 60 proc., o degalinių švieslentėse skaičiai jau keičiasi kasdien. „Swedbank” vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė perspėja: situacija stebėtinai primena 2022 metus, kai energetikos krizė sukrėtė visą Europą. Degalų kainos Lietuvoje vėl kyla, ir šį kartą priežastys ne mažiau rimtos.
Kas yra stovėjęs degalinėje ir žiūrėjęs, kaip skaitliukas suka vis greičiau — tas supranta, kodėl šie skaičiai nėra vien abstrakti makroekonomika. Tai konkrečios sumos iš kiekvieno vairuotojo kišenės.
Dabartinės kainos degalinėse tik patvirtina ekonomistės perspėjimą: dyzelino litras šiandien vidutiniškai kainuoja 1,94 €/l – per mėnesį kaina šoktelėjo daugiau nei penktadaliu (+20,51 %). Benzinas kol kas kyla nuosaikiau: 95 markė siekia 1,61 €/l (+10,62 %), 98 markė – 1,66 €/l (+9,94 %). Tačiau būtent dyzelino kainų augimo tempas kelia didžiausią nerimą – juk būtent nuo jo priklauso ne tik du trečdaliai Lietuvos automobilių, bet ir krovininio transporto sektorius, kuris tiesiogiai veikia prekių kainas parduotuvių lentynose.
Kodėl kainos kyla – Hormūzo sąsiauris ir naftos infrastruktūra
Pagrindinė dabartinio kainų šuolio priežastis – kariniai veiksmai Artimuosiuose Rytuose. Iranui atakuojant naftos infrastruktūrą, tiekimas per Hormūzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulio naftos transporto arterijų – sutrikdytas. Remiantis „Swedbank” analitike, didelė tikimybė, kad tiekimo sutrikimai tęsis dar kelias savaites, o galbūt ir mėnesius.
Hormūzo sąsiauriu kasdien transportuojama apie 20–21 mln. barelių naftos – tai maždaug penktadalis viso pasaulio naftos suvartojimo. Net trumpalaikis šios arterijos blokavimas sukelia grandininę reakciją visose pasaulio degalų rinkose.
Net karinėms operacijoms pasibaigus, Persijos įlankos šalims prireiks laiko atkurti visus energetinius pajėgumus. Tai reiškia, kad degalų kainos negrįš į ankstesnį lygį greitai, net ir optimistiškiausiu scenarijumi.
Infliacija jau neišvengiama – klausimas tik kiek
Brangstantis kuras veikia ne tik degalinių kainas. Naftos ir dujų kainų augimas persiduoda per tiekimo grandines į praktiškai visų prekių ir paslaugų kainas – nuo maisto iki statybinių medžiagų. „Swedbank” ekonomistė neabejoja, kad infliacija šiais metais bus didesnė nei prognozuota, nepriklausomai nuo tolesnės konflikto eigos.
Lietuvos eksportuotojams tai dvigubas smūgis: brangsta ir gamybos sąnaudos, ir galutinė produkcija. Konkuruoti su šalimis, kurios mažiau priklausomos nuo importuojamų žaliavų, tampa vis sunkiau.
Subsidijos ar ilgalaikiai sprendimai
Diskusijos apie valstybės paramą jau prasidėjo. Siūlymų netrūksta: fiksuoti degalų kainas, mažinti akcizus, koreguoti PVM. Dalis šių priemonių greičiausiai bus įgyvendinta.
Šiuo metu Lietuvoje akcizo mokestis dyzelinui sudaro 0,372 €/l, o PVM – 21 %. Tai reiškia, kad iš dabartinės 1,94 €/l kainos mokesčiai sudaro apie 0,78 €/l – beveik 40 % galutinės kainos. Net ir sumažinus akcizą, poveikis galutinei kainai būtų ribotas, jei didmeninė naftos kaina išliks aukšta.
Tačiau „Swedbank” analitikė atkreipia dėmesį į svarbų niuansą – trumpalaikės subsidijos tėra pleistras ant žaizdos. Jos neskatina mažinti priklausomybės nuo iškastinio kuro, o kainuoja brangiai. Žiemą valstybė gali susidurti su dar didesniu iššūkiu – brangesnės dujos, augančios šildymo sąnaudos, kurioms irgi gali tekti skirti lėšų. Todėl fiskalinį rezervą pravalgyti per anksti būtų rizikinga.
65 proc. automobilių Lietuvoje – dyzeliniai
Čia slypi viena opiausių Lietuvos problemų. Remiantis „Swedbank” duomenimis, net 65 proc. visų lengvųjų automobilių šalyje yra varomi dyzelinu. Tai reiškia, kad bet koks naftos kainų šuolis Lietuvos vairuotojus paveikia tiesiogiai ir jautriau nei daugelyje kitų Europos šalių.
Elektromobilių dalis automobilių parke vis dar nesiekia 2 proc. Nors naujų elektromobilių pardavimai pastaraisiais metais augo, tai kol kas nekeičia bendro vaizdo. Perėjimas vyksta, bet per lėtai, kad apsaugotų nuo tokių krizių kaip dabartinė.
Vidutinis lietuvis per mėnesį nuvažiuoja apie 1 000–1 500 km. Dyzeliniu automobiliu, kuris suvartoja apie 6–7 l/100 km, tai reiškia maždaug 60–105 litrus per mėnesį. Palyginus su metų pradžios kainomis, vairuotojas dabar moka 20–35 eurais daugiau kas mėnesį vien už kurą.
Ko Lietuva išmoko po 2022 metų – ir ko neišmoko
Viena sritis, kurioje pažanga įspūdinga, – elektros gamyba. Per ketverius metus atsinaujinančių šaltinių dalis Lietuvos elektros gamyboje išaugo nuo 15 iki daugiau nei 50 proc. Tokiu progresu per tokį trumpą laikotarpį negali pasigirti jokia kita Europos šalis.
Tačiau transporto sektoriuje ir pramonėje proveržio trūksta. Gamtinės dujos tebėra būtinos trąšų, stiklo, chemijos ir plastikų gamyboje – ten, kur reikalingos aukštos temperatūros ir specifiniai technologiniai procesai. Šių sektorių dekarbonizacija vyksta lėčiau ir reikalauja ilgalaikės strategijos bei investicijų.
Artimiausias orientyras – OPEC+ susitikimas ir tolesnė situacijos raida Artimuosiuose Rytuose. Kol kas vairuotojams belieka stebėti kainas ir svarstyti, ar 1,94 €/l už dyzeliną – tai jau lubos, ar tik pradžia.
