Iš kiekvieno benzino litro degalinė paprastai pasilieka vos porą centų maržos. Valstybė – gerokai daugiau. Šis skaičius tapo ypač aktualus Čekijoje, kur sekmadienį baigėsi kelis mėnesius galiojusi valstybinė degalų kainų riba.
Ar tikrai degalinės kaltos dėl brangstančių degalų? Faktai rodo, kad atsakymas sudėtingesnis.
Kodėl reguliavimas apskritai buvo įvestas
Nuo gegužės 1 d. Čekijos valstybė taikė vadinamąjį kainų stogą degalų pardavėjams, reaguodama į itin nestabilią rinkos situaciją. Sprendimas nuo pat pradžių buvo kontroversiškas – degalinių tinklai atmetė kaltinimus, kad pirkėjus apgaudinėja: dėl stiprios konkurencijos jos ir taip parduoda su protinga marža, o kai perka brangią žaliavą, nenori pardavinėti nuostolingai. Būtent tam valstybė ir privertė jas taikyti apribojimą.
Kas nutiks nuo pirmadienio
Kartu su reguliavimo pabaiga kyla ir akcizas dyzelinui – grąžinamas nuo sumažintos 8,011 CZK/l (apie 0,33 €/l) normos atgal iki 9,95 CZK/l (apie 0,41 €/l). Todėl dyzelinas brangs pirmiausia būtent dėl mokesčio, ne rinkos. Savaitgalio kainų riba dyzelinui buvo 42,13 CZK (apie 1,74 €) už litrą; pridėjus akcizo pokytį, teorinė riba pirmadienį siektų 44,48 CZK (apie 1,84 €). Benzino kainų riba savaitgaliui buvo 43,30 CZK (apie 1,79 €), o akcizas jam nesikeičia.
Palyginimui – vidutinės rinkos kainos Čekijoje liepos 16 d. siekė apie 38 CZK (1,57 €) už dyzeliną ir 40,30 CZK (1,66 €) už benziną. Nepriklausomų degalų prekybininkų sąjunga prognozuoja, kad degalinės kainas didins ne vienu smūgiu, o palaipsniui per kelias dienas – ir kad realios kainos rinkoje tradiciškai būna 0,70–1,50 CZK žemesnės nei leistinas maksimumas.
Kur iš tikrųjų dingsta pinigai iš litro
Čia slypi skaičius, kuris kelia daugiausia diskusijų. Degalinių marža paprastai siekia vos apie 2 CZK (0,08 €) už litrą, naftos perdirbimo gamyklos – apie 0,60 CZK (0,025 €). Tuo tarpu valstybė iš kiekvieno litro pasiima akcizą plius PVM – ir PVM skaičiuojamas jau nuo kainos su akcizu, tad tai iš esmės mokestis nuo mokesčio. Prie 40 CZK benzino kainos valstybė pasiima apie pusę – beveik 20 CZK (0,83 €) iš kiekvieno litro.
Geopolitika, kuri viską apsunkina
Situaciją komplikuoja ir tarptautiniai veiksniai: įtampa dėl Irano, pranešimai apie sugadintą tanklaivį Juodojoje jūroje, Ukrainos smūgiai Rusijos naftos infrastruktūrai bei sausa vasara, ribojanti Reino upės laivybą ir kai kurių Vokietijos naftos perdirbimo gamyklų gamybą. Regiono naftos produktų atsargos išlieka gerokai žemesnės už penkerių metų vidurkį – dyzelino 13 proc., benzino net 29 proc. mažiau.
Ką tai reiškia Lietuvai
Lietuva panašaus kainų reguliavimo netaiko – degalų kainas čia formuoja rinka, akcizai ir tie patys tarptautiniai veiksniai, kurie šiuo metu spaudžia ir Čekiją. Tie patys geopolitiniai įvykiai – Irano įtampa, Ukrainos karas – jau kelis kartus per pastaruosius mėnesius stumtelėjo dyzelino kainą Lietuvoje link 2 eurų už litrą ribos. Redakcijos vertinimu, Čekijos pavyzdys parodo, kad dirbtinis kainų stabdymas trumpuoju laikotarpiu gali nuraminti visuomenę, bet ilgainiui nepakeičia esminės tiesos – didžiausią dalį degalų kainos vis tiek lemia ne prekybininkų godumas, o mokesčiai ir pasaulinė rinka.
Kitą kartą, kai degalinėje pyksite dėl kainos lentelės, verta atsiminti – didžioji dalis tos sumos jau seniai nepriklauso degalinei…






