Degalinė. Ekrane dvi kainos: benzinas – 1,72 €/l, dyzelinas – 1,81 €/l. Vairuotojas su dyzelinu žino šį vaizdą mintinai. Tačiau ne visi žino, kodėl taip yra – ir kodėl LEA duomenų analitikas Vytenis Gudelis gruodžio spaudos konferencijoje aiškiai pasakė: dyzelino kaina visus 2026 metus turėtų likti didesnė nei benzino.
Birželio 24-osios LEA duomenimis, vidutinė dyzelino kaina Lietuvoje siekia 1,81 €/l, benzino – 1,72 €/l. Skirtumas – 9 centai. Tai ne atsitiktinumas ir ne laikina situacija.
Kodėl dyzelinas brangesnis – nors teoriškai neturėtų
Techniškai naftos perdirbimo procese dyzelinas ir benzinas gaunami iš to paties žalio naftos barelio. Istoriškai dyzelinas Europoje buvo pigesnis – dėl mažesnio perdirbimo sudėtingumo. Tačiau nuo 2021–2022 metų situacija apsivertė dėl kelių susijusių veiksnių.
Pirma – pasaulinė paklausa. Dyzelinu varomų sunkvežimių, traktorių ir laivų rinka išlieka stabili, o globalus dyzelino trūkumas po Rusijos invazijos į Ukrainą (ES dyzelinas iš dalies buvo importuojamas iš Rusijos) sukūrė struktūrinį spaudimą kainoms, kuris iki galo neišsisprendė.
Antra – Lietuvos mokesčių struktūra. Nuo 2026 m. sausio 1 d. dyzelino akcizas padidintas 4 ct/l. Benzino – 6 ct/l. Matematiškai benzinas turėjo brangti labiau. Tačiau pasaulinės žaliavos kainos judėjo kita kryptimi: naftos kaina smuko, benzino sudedamosios dalys rinkoje atpigo labiau nei dyzelino. Rezultatas: skaičiai degalinių ekranuose rodo dyzeliną virš benzino.
Laikinas sumažinimas – ir kas po jo
Balandžio pradžioje Seimas balsais 102:4 laikinai sumažino dyzelino akcizą – 6 centais, iki birželio 15 dienos. Priemonė buvo skirta reaguoti į kainų krizę, susijusią su Artimųjų Rytų konfliktais ir tiekimo sutrikimu. Tačiau ši data praėjo – ir struktūrinė situacija grįžo.
Svarbus niuansas, kurio daugelis vairuotojų nežino: Lietuva šiemet sunaudojo 150 mln. litrų dyzelino mažiau nei tikėtasi. Dalis šio kuro, ekspertų vertinimu, nupirkta Lenkijoje – kur kainos žymiai žemesnės. Degalų turizmas stiprėja, o pasienio degalinės Lietuvoje fiksuoja mažėjantį srautą.
LEA prognozė: ką reiškia 3–11 ct/l augimas
LEA duomenų analitikas Vytenis Gudelis gruodį pateikė dviejų scenarijų prognozę: optimistinis – degalai brango 3 ct/l, pesimistinis – 11 ct/l, lyginant su 2025-aisiais. Realus 2026 metų pirmojo pusmečio vaizdas – kažkur per vidurį: akcizai pakilo, tačiau žalia nafta atpigo, iš dalies kompensuodama mokestinį augimą.
„Akcizų padidėjimas didina degalų kainas trumpuoju laikotarpiu, – teigė Gudelis. – Tačiau ilgesniu laikotarpiu, po dviejų–trijų mėnesių, įsijungia kiti veiksniai: naftos kainų kitimas, gamintojų ir prekybinių maržų pokyčiai.”
Konkrečiai tai reiškia: net ir akcizams pakilus, naftos rinka gali juos iš dalies „sugerti”. Tačiau atvirkštinis scenarijus taip pat veikia – jei nafta brangtų, akcizai ir rinkos spaudimas sumuotųsi.
Ar dyzelinas bus brangesnis iki metų pabaigos
LEA prognozė aiški: taip. Trys struktūriniai veiksniai tai lemia:
- Dyzelino paklausa Lietuvoje išlieka stabili – „Regitros” duomenimis, iš 1,6 mln. registruotų lengvųjų automobilių daugiau kaip du trečdaliai varomi dyzelinu. Ši masė struktūriškai palaiko paklausą.
- Akcizų trajektorija kyla – „žaliojo” kuro akcizų paketo logika numato nuoseklų augimą iki 2030-ųjų.
- ES klimato politika – CO2 dedamoji ilguoju laikotarpiu dyzelinui brangins labiau nei benzinui, net jei laikinai stabdoma.
Vienintelis scenarijus, galintis pakeisti situaciją iki metų pabaigos – dramatiškas naftos kainų kritimas pasaulinėse rinkose, dėl kurio dyzelino žaliava atpigo labiau nei benzino. Tai galima, bet neplanuojama.
Kas yra stovėjęs prie degalinės skaičiuodamas, ar verta važiuoti per sieną – tas žino: skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos kainų šiandien siekia apie 30 ct/l. Tokiomis sąlygomis „degalų turizmas” nėra mitas – tai matematika.
Redakcijos vertinimu, situacija atskleidžia struktūrinę įtampą: Lietuva nuosekliai kelia akcizus pagal ES klimato planą, tačiau kaimynai to nedaro tokiu pačiu tempu. Kol šis skirtumas išliks – degalų turizmas augs, o biudžeto pajamos iš akcizų gali neatitikti prognozių.
