Dyzelino kaina Lietuvoje pasiekė 2 eurus už litrą – ir kas yra stovėjęs degalinėje žiūrėdamas, kaip skaitliukas suka vis greičiau, tas supranta, ką tai reiškia kišenei. Tačiau kas iš tikrųjų sudaro tą kainą? Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) duomenimis, mokesčiai šiandien sudaro jau 0,87 euro iš kiekvieno litro – ir ši dalis kasmet auga.
Iš ko susideda 2 eurai už litrą dyzelino
LIEPA kovo 16 d. atliko dyzelino kainos struktūros analizę, kuri atskleidžia tris pagrindines sudedamąsias dalis. Tarptautinė naftos produktų kaina sudaro apie 0,96 euro už litrą – tai didžiausia dalis, kuriai įtakos turi pasaulinė rinka ir geopolitinė situacija. Mokesčiai – akcizas, PVM ir CO₂ akcizo sudedamoji – siekia 0,87 euro. Likusi dalis, apie 0,17 euro, tenka distribucijos, logistikos, perdirbėjo antkainių ir degalinės maržos sąnaudoms.
Paprasčiau tariant: iš kiekvieno litro dyzelino beveik pusę kainos sudaro mokesčiai ir žaliavos kaina, o pati degalinė uždirba palyginti nedaug.
Mokesčių dalis auga kasmet – ir nesiruošia sustoti
Tendencija akivaizdi net ir be gilios analizės. 2024 metais mokesčiai sudarė 0,65 euro už litrą. 2025-aisiais – jau 0,75 euro. Šiandien – 0,87 euro. Remiantis LIEPA prognozėmis, 2027 metais mokesčių dalis pasieks psichologinę 1 euro ribą.
Kelerius metus šis augimas buvo nematomas. Naftos produktų kainos pasaulinėje rinkoje mažėjo, todėl akcizų didėjimas neatsispindėjo galutinėje kainoje degalinėje. Tačiau situacija pasikeitė – kariniai veiksmai Irane išstūmė žaliavinės naftos kainas iki seniai matytų aukštumų. Pasak LIEPA prezidentės Kristinos Čeredničenkaitės, atsitiko tai, ką prognozavo daugelis: akcizų našta pasijuto vos tik pakilo naftos kainos.
Lenkijoje dyzelinas pigesnis 20 centų – ir tai ne atsitiktinumas
Lietuvos kaimynė Lenkija pasirinko kitokią strategiją – nusprendė nedidinti degalų akcizų, siekdama išlaikyti ekonominį konkurencingumą. Rezultatas juntamas tiesiogiai: šiuo metu dyzelinas Lenkijoje kainuoja vidutiniškai 20 centų už litrą mažiau nei Lietuvoje.
Šis kainų skirtumas turi ir papildomą pasekmę, apie kurią kalba rinkos dalyviai. Lietuvos transporto įmonių vežėjai masiškai pradėjo piltis degalus Lenkijos degalinėse – tai reiškia, kad Lietuvos biudžetas netenka reikšmingų akcizų pajamų. Iš esmės mokesčių didinimas atnešė priešingą rezultatą: vietoj didesnių pajamų – jų nutekėjimas į kaimyninę šalį.
Ką siūlo ekspertai: dalinis akcizo susigrąžinimas
LIEPA ragina atsakingas institucijas imtis dviejų priemonių. Trumpalaikė – peržiūrėti suplanuotą akcizų didinimą 2027 metais, jei aukštos naftos kainos išsilaikys ilgiau. Ilgalaikė – įvesti dalinio degalų akcizo susigrąžinimo mechanizmą, kuris jau veikia 10-yje ES šalių.
Toks mechanizmas leistų verslui susigrąžinti dalį sumokėto akcizo ir paskatintų degalus pirkti Lietuvos, o ne kaimyninių šalių degalinėse. Preliminariais LIEPA skaičiavimais, tai kasmet papildytų Lietuvos biudžetą iki 168 mln. eurų pajamų, kurios dabar nuteka į užsienį.
Kas lemia kainą degalinėje – ir kas neturi jokios įtakos
Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad degalinės savavališkai nustato kainas. Tačiau LIEPA duomenys rodo, kad degalinės maržos ir operacinės sąnaudos sudaro vos apie 0,17 euro iš kiekvieno litro – tai mažiausia galutinės kainos dalis. Du esminiai veiksniai yra tarptautinė naftos produktų rinka, kurios Lietuva pakeisti negali, ir mokesčių politika, kuri yra vidaus sprendimas.
Tiesą sakant, situacija nėra beviltiška. Diskusijos dėl akcizo didinimo sustabdymo jau prasidėjo valstybės vadovų lygmeniu. Tačiau jei karas Artimuosiuose Rytuose tęsis ir naftos kainos negrįš prie ankstesnio lygio, 2 eurai už litrą gali būti ne viršūnė, o nauja norma. O 2027-aisiais, dar prikėlus akcizus, ta norma gali pasistūmėti dar aukščiau.
