Slovakijos vyriausybė nuo 2026 m. kovo 20 dienos įvedė dyzelino pardavimo ribojimus – vienas vairuotojas gali nupirkti degalų už ne daugiau nei 400 eurų, o automobiliams su užsienio numeriais taikoma aukštesnė kaina. Priežastis: šiaurinėje Slovakijoje, prie Lenkijos sienos, dešimtys degalinių tiesiogine prasme liko be dyzelino, nes pigesnį kurą masiškai supirkinėjo lenkų vairuotojai. Tuo tarpu Lietuvoje situacija paradoksaliai priešinga – čia problema ne trūkumas, o per aukštos kainos, dėl kurių vežėjai patys tankuojasi Lenkijoje.
Ką konkrečiai nusprendė Slovakija
Slovakijos vyriausybė kovo 18 dieną patvirtino nutarimą, galiojantį 30 dienų. Pagal jį degalinėse galima pilti dyzeliną tik į automobilio baką ir papildomai į vieną kanistrą iki 10 litrų. Vieno tankavimo metu vienas vairuotojas gali nupirkti dyzelino už ne daugiau kaip 400 eurų.
Užsienio valstybiniais numeriais registruotiems automobiliams nustatyta speciali kaina – ji apskaičiuojama kaip Austrijos, Lenkijos ir Čekijos dyzelino kainų vidurkis. Tai reiškia, kad užsienio vairuotojai Slovakijoje nebegali pasinaudoti vietos kainomis, kurios buvo žemesnės nei kaimyninėse šalyse.
Apribojimai taikomi tik dyzelinui – benzinui jie negalioja. Degalinėms, kurios nesilaikys taisyklių, gresia uždarymas.
Kodėl Slovakija ėmėsi tokių priemonių
Priežasčių dvi, ir abi susijusios su globaline energetikos situacija. Pirma – karas Irane, trunkantis jau trečią savaitę, sukėlė pasaulinį energijos kainų šuolį. Per Hormūzo sąsiaurį praėjusiais metais buvo eksportuojamas maždaug ketvirtadalis Europos gazolio ir dyzelino – ši tiekimo linija dabar iš esmės sutrikdyta.
Antra – rusiškos naftos tiekimas per „Družba” naftotiekį nutrūko, nes linija buvo pažeista Ukrainoje. Slovakija, priklausoma nuo šio tiekimo kanalo, neteko dalies žaliavų. O kadangi dyzelino kaina Slovakijoje vis dar buvo žemesnė nei Lenkijoje, lenkų vairuotojai masiškai važiavo tankintis per sieną.
Premjeras Robertas Fico viešai pripažino: šiaurinės Slovakijos degalinės „tiesiogine prasme išdžiūvo”. Tai ir paskatino skubų ribojimų įvedimą.
Regionas reaguoja skirtingai
Slovakija – ne vienintelė šalis, imanti griežtesnių priemonių. Vengrija įvedė degalų kainų lubas. Lenkijos didžiausia naftos perdirbimo bendrovė „Orlen” sumažino savo maržas, siekdama amortizuoti kainų smūgį vartotojams.
Kiekviena šalis reaguoja pagal savo situaciją. Bet bendra tendencija aiški: degalų rinka Vidurio Europoje patiria stipriausią spaudimą per pastaruosius kelerius metus, ir vyriausybės viena po kitos imasi intervencijų.
Lietuvos paradoksas: ne trūkumas, o kaina
Lietuvoje dyzelino pardavimo ribojimų nėra ir artimiausiu metu jų neplanuojama. Tačiau mūsų šalies problema – priešinga nei Slovakijos. Čia dyzelinas ne baigiasi, o tiesiog per brangiai kainuoja.
Dyzelino litras Lietuvoje šiuo metu vidutiniškai kainuoja apie 1,94 euro – per mėnesį kaina šoktelėjo daugiau nei penktadaliu. Pagal naujienų agentūros BNS duomenis, nuo vasario 9 iki kovo 9 dienos kaina padidėjo apie 29 centais – tai vienas didžiausių augimų regione. Palyginimui, Slovakijoje ar Slovėnijoje per tą patį laikotarpį dyzelinas pabrango vos apie 2 centus.
Premjerė Inga Ruginienė jau reagavo: Energetikos ministerija dirba prie naftos atsargų atlaisvinimo, o „Orlen Lietuva” buvo nurodyta sumažinti pramoninių naftos atsargų apimtis 80 tūkstančių tonų ir nedelsiant pateikti jas rinkai.
Degalų turizmas: Lietuva praranda vežėjus
Slovakijoje lenkų vairuotojai masiškai pirko pigesnį dyzeliną, todėl Bratislava įvedė ribojimus. Lietuvoje vyksta atvirkščias procesas – mūsų vairuotojai ir vežėjai patys tankuojasi Lenkijoje, kur kainos žemesnės.
Skirtumas akivaizdus: Lietuvoje dyzelino akcizas siekia 0,52 euro už litrą, Lenkijoje – tik 0,397 euro. Dėl šio skirtumo apie 80–90 procentų tarptautinių vežėjų degalus pilasi ne Lietuvoje. Remiantis BNS duomenimis, 2025 m. sausio–spalio mėnesiais dyzelino suvartojimas Lietuvoje sumažėjo beveik 15 procentų.
Tai reiškia tiesioginį biudžeto pajamų praradimą. Kuo aukštesnis akcizas – tuo daugiau vežėjų pasirenka tankintis kitur. Kuo daugiau tankuojasi kitur – tuo mažiau pajamų Lietuvos biudžetui. Spiralė, kuri kol kas nesikeičia.
Platesnis kontekstas: globalinė krizė ir ES perspektyva
Dabartinė krizė – ne lokalus reiškinys. JAV ir Izraelio kariniai veiksmai Irane tiesiogiai paveikė pasaulinę naftos rinką, sutrikdė tiekimą per Hormūzo sąsiaurį ir pakėlė kainas visame pasaulyje. Prie to prisidėjo „Družba” naftotiekio pažeidimas Ukrainoje – tai paveikė Vidurio Europos šalis, tarp jų Slovakiją, Vengriją ir iš dalies Lietuvą.
Ilgalaikėje perspektyvoje visos 27 ES narės yra įsipareigojusios uždrausti naujų benzininių ir dyzelinių automobilių pardavimą nuo 2035 metų. Tačiau mažiausiai septynios šalys, tarp jų Lenkija, ragina Europos Komisiją leisti hibridinių automobilių pardavimą ir po šios datos. Ar dabartinė degalų krizė paspartins perėjimą prie elektromobilių, ar priešingai – sustiprina argumentus dėl hibridų palikimo, kol kas atsakymo nėra. Bet dyzelino kaina prie kolonėlės kalba garsiau nei bet kokie planai.
