Karas Artimuosiuose Rytuose pasiekė lietuvių vairuotojų pinigines greičiau nei daugelis tikėjosi. Per vieną savaitę dyzelino kaina Lenkijoje šoktelėjo 41 grašių, benzino – 25 grašiais. Lietuva, nors ne taip dramatiškai, jau jaučia pirmuosius smūgius – o ekspertai perspėja, kad tai tik pradžia.
Viena savaitė ir dešimtys grašių skirtumo
Vasario 25 dieną Lenkijoje benzinas A95 vidutiniškai kainavo 5,74 zlotų už litrą (apie 1,33 euro), dyzelinas – 5,99 zlotų (1,39 euro). Kovo 4-ąją, paaštrėjus karui Artimuosiuose Rytuose, situacija pasikeitė drastiškai: benzinas – 5,99 zlotų (1,39 euro), dyzelinas – net 6,40 zlotų (1,49 euro).
Tai reiškia 25 grašių šuolį benzinui ir 41 grašių dyzelinui per septynias dienas. Kitos degalų rūšys taip pat pabrango: 98 oktanų benzinas pakilo nuo 6,52 iki 6,74 zlotų, o suskystintos dujos (LPG) – nuo 2,77 iki 2,85 zlotų už litrą. Tokio staigaus augimo nebuvo fiksuota nuo 2022 metų energetinės krizės pradžios.
Lietuvoje kainų šuolis švelnesnis, bet juntamas
Lietuvoje degalų kainų dinamika nėra tokia dramatiška kaip Lenkijoje, bet tendencija aiški. Remiantis „Orlen Lietuva” duomenimis, kovo pradžioje 95 oktanų benzino vidutinė kaina Lietuvoje pakilo iki 1,42-1,48 euro už litrą (prieš savaitę buvo 1,38-1,42 euro), dyzelino – iki 1,45-1,51 euro (prieš tai 1,40-1,46 euro).
Skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos kainų atsiranda dėl kelių priežasčių: skirtingų akcizų, pelno maržų ir degalų tiekimo grandinių. Lietuvoje akcizas dyzelinui yra santykinai aukštesnis nei Lenkijoje, o benzinui – panašus. Tačiau bendras kainų kilimo tempas atitinka regioninę tendenciją.
Kodėl degalai taip greitai pabrango
Pagrindinė priežastis – karas Artimuosiuose Rytuose ir konkrečiai Irano grasinimas uždaryti Hormūzo sąsiaurį. Tai vienas svarbiausių pasaulio naftos transporto maršrutų – per jį kasdien praplaukia apie 20 milijonų barelių žalios naftos. Tai sudaro maždaug penktadalį viso pasaulinio naftos eksporto.
Iranas pareiškė, kad šaus į kiekvieną laivą, kuris bandys kirsti sąsiaurį. Rezultatas – transportas faktiškai sustojo. Rinkos reaguoja nedelsiant: kai tiekimas sutrinka, naftos kaina Niujorko biržoje per kelias dienas pakilo daugiau nei 15 procentų. Ši kaina tiesiogiai atsispindi degalinių pylonuose.
Antrasis veiksnys – spekuliacijos ir panika. Kai vairuotojai mato kylančias kainas, dalis jų skuba piltis degalų atsargai, pripildo pilnus bakus net tada, kai to nereikia. Tai dar labiau didina paklausą trumpuoju laikotarpiu ir pristumia kainas aukštyn.
Ar gresia degalų trūkumas Lietuvoje
Europos Komisija ir nacionalinės institucijos teigia, kad degalų tiekimas Lietuvai nėra tiesiogiai paveiktas. Lietuva didelę dalį degalų gauna iš „Orlen Lietuva“ gamyklos Mažeikiuose, kuri perdirba žaliavą iš kelių šaltinių – ne tik iš Artimųjų Rytų, bet ir iš Šiaurės jūros, Rusijos (per trečiąsias šalis) bei kitų regionų.
Tačiau net jei fizinis tiekimas nestabdo, kainų kilimas neišvengiamas. Naftos rinka globali – jei Hormūzo sąsiauris uždarytas, visame pasaulyje naftos kaina kyla, nepriklausomai nuo to, iš kur konkreti šalis perka žaliavą. Tai panašu į elektros rinką: kai elektros kaina kyla Vokietijoje, ji pakyla ir Lietuvoje, nors galime gaminti savo.
Lenkijos premjeras ramina, ekspertai abejoja
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas oficialiai pareiškė: „Situacija absoliučiai stabili. Nėra mažiausio pagrindo nerimui dėl degalų tiekimo ir atsargų Lenkijoje. Karas neturi tiesioginio poveikio naftos tiekimui mūsų šaliai.” Panašius pareiškimus skelbė ir Lietuvos energetikos pareigūnai.
Tačiau analitikai iš „e-petrol.pl” nesutinka su tokiu optimizmu. Dr. Jakubas Boguckis teigia: „Esame situacijoje, kai kainos degalinėse keisis iš dienos į dieną. Šiuo metu sunku pasakyti, kaip labai jos pasikeis ateinančiomis dienomis, bet rizika, kad jos augs, yra labai didelė.”
Kokie scenarijai galimi artimiausiu metu
Energetikos ekspertai skiria tris tikėtinus scenarijus. Pirmasis – konfliktą pavyksta suvaldyti per kelias savaites, Hormūzo sąsiauris atsidaromas, naftos kainos grįžta į ankstesnį lygį. Tokiu atveju degalų kainos Lietuvoje sumažėtų per mėnesį iki vasario vidurio lygio.
Antrasis scenarijus – konfliktas įsitęsia mėnesį ar ilgiau, bet alternatyvūs tiekimo maršrutai (per Suecą, aplink Afriką) kompensuoja dalį nuostolių. Tokiu atveju kainos stabilizuotųsi dabartiniame lygyje arba pakiltų dar 5-8 centais.
Trečiasis scenarijus – prasčiausias. Konfliktas plečiasi, apima Saudo Arabiją ar kitas Persijos įlankos šalis, naftos gavyba ten sutrinka. Tokiu atveju analitikai neatmeta tikimybės, kad degalų kainos per du mėnesius gali pasiekti 1,70-1,80 euro už litrą – tai būtų istoriškai aukštas lygis Lietuvoje.
Kaip vairuotojams elgtis šioje situacijoje
Pirmas patarimas – neverta pirkti degalų „ant atsargos”. Jei neturite didelių cisternų, pilnas bakas sutaupo 50-60 litrų, o tai tik 3-5 eurų skirtumas net jei kainos per savaitę pakiltų dar 5 centais. Tuo tarpu masinė panika gali sukelti trumpalaikį deficitą kai kuriose degalinėse – ypač mažuose miesteliuose.
Antra, jei planuojate ilgą kelionę artimiausiomis savaitėmis – įvertinkite transporto alternatyvas. Autobusų ir traukinių kainos nekyla taip sparčiai, nes dažnai įmonės turi ilgalaikes kuro pirkimo sutartis. Kelionės automobiliu savikainos padidėjimas gali būti juntamas.
Trečias dalykas – peržiūrėkite savo važiavimo įpročius. Agresyvus vairavimas, staigūs stabdymai ir greitas akseleravimas padidina degalų suvartojimą 20-30 procentų. Kai litras kainuoja 1,50 euro, šis skirtumas jau ne juokai – tai 30-40 eurų per mėnesį vidutiniam vairuotojui.
Regioniniai skirtumai Lietuvoje
Kaip ir visada, pigiausios degalų kainos Lietuvoje fiksuojamos Vilniuje ir Kaune – ten konkurencija didžiausia, veikia daugybė prekybos centrų degalinių, kurios siūlo nuolaidas lojalumo programų nariams. Kovo pradžios duomenimis, sostinėje benzino A95 kai kur dar galima rasti po 1,39 euro už litrą.
Brangiausiai degalai kainuoja mažesniuose miesteliuose ir pagrindiniuose magistraliniuose keliuose. Via Baltica degalinėse dyzelinas jau peržengė 1,55 euro ribą už litrą. Skirtumas tarp pigios ir brangios degalinės gali siekti 10-15 centų – tai 5-7,5 euro skirtumas pilnam bakui.
Verta naudotis degalų kainų palyginimo programėlėmis ir išmaniaisiais maršrutizatoriais. Nukrypimas nuo maršruto 2-3 kilometrams dėl pigesnės degalinės dažnai atsipirksta – ypač jei degaluojate 60-70 litrų bakus.
