Pilant degalus Lietuvoje, dauguma vairuotojų mato tik galutinę kainą ant kolonėlės. Tačiau didelė tos kainos dalis – ne pats kuras, o mokesčiai: akcizas ir PVM. Naujausias „Independer” tyrimas, atliktas 2026 m. kovo 9 d. duomenimis, atskleidžia, kiek už litrą benzino ir dyzelino mokesčių sumoka skirtingų ES šalių vairuotojai. Skirtumai – stulbinantys.
Kas daugiausiai moka už litrą benzino Europoje
Didžiausia mokestinė našta tenka Nyderlandų vairuotojams – jie už kiekvieną litrą Euro95 benzino sumoka net 1,22 euro mokesčių (PVM ir akcizas kartu). Tai daugiau nei dvigubai daugiau nei Bulgarijoje, kur mokesčiai siekia vos 0,57 euro už litrą.
Penkių daugiausiai mokesčių mokančių šalių sąrašas atrodo taip:
- Nyderlandai – 1,22 €/l
- Vokietija – 1,13 €/l
- Danija – 1,12 €/l
- Suomija – 1,11 €/l
- Graikija – 1,07 €/l
Kitame spektro gale – šalys, kuriose vairuotojai jaučia mažiausią mokestinį spaudimą: Bulgarija (0,57 €/l), Kipras (0,65 €/l), Lenkija (0,71 €/l), Vengrija (0,73 €/l) ir Švedija (0,75 €/l).
Kur šiame žemėlapyje yra Lietuva
Lietuvos vairuotojai dažnai jaučiasi mokantys „per daug”, tačiau ES kontekste mokestinė našta nėra tokia didelė, kaip gali pasirodyti. Pagal dabartinį akcizo tarifą (0,434 €/l benzinui, 0,372 €/l dyzelinui) ir 21 % PVM, mokesčiai sudaro apie 0,77–0,82 €/l benzino kainos – tai žemiau ES vidurkio ir panašiai kaip kaimyninėje Lenkijoje (0,71 €/l). Tačiau skirtumas tarp Lietuvos ir, pavyzdžiui, Nyderlandų – beveik 40 centų už litrą vien mokesčiuose.
Vis dėlto galutinė kaina prie kolonėlės priklauso ne tik nuo mokesčių – žaliavos kaina, logistikos išlaidos ir bendrovių marža irgi daro įtaką. Remiantis „Orlen Lietuva” duomenimis, degalų kaina Baltijos šalyse tradiciškai formuojasi pagal Šiaurės Europos biržos kotiruotes, todėl svyravimai gali būti juntami greičiau nei kai kuriose Pietų Europos valstybėse.
Kodėl mokesčių skirtumai tokie dideli
„Independer” energetikos ekspertas Pimas Holstvoogdas pabrėžia, kad galutinę kainą vartotojui tik iš dalies lemia rinkos kaina. Virš jos uždedami PVM ir akcizas, kurie kai kuriose šalyse yra „neįtikėtinai aukšti, palyginti su likusia Europa”.
Pasak eksperto, tai yra politinis sprendimas. Viena vertus, aukšti degalų mokesčiai skatina vairuotojus rinktis viešąjį transportą arba dviračius. Kita vertus, aukštesnė degalų kaina automatiškai generuoja daugiau PVM ir akcizo pajamų valstybei, nes šie mokesčiai auga proporcingai kainai.
Ne vienas vairuotojas forumuose klausė to paties – ar protinga važiuoti pilti degalų į kaimyninę šalį. Tyrimo autoriai paskaičiavo: Nyderlandų vairuotojas, pripildęs 50 litrų baką Belgijoje, sutaupo apie 27 eurus. Tačiau kelionės išlaidos gali „suvalgyti” dalį sutaupymų – ypač jei degalinė toli nuo sienos.
Degalai brangs ir toliau – ką svarbu žinoti
Situacija artimiausiais metais nesupaprastės. „Independer” ekspertas perspėja, kad nestabili padėtis Artimuosiuose Rytuose toliau kelia degalų kainų riziką. Tačiau dar svarbesnis veiksnys — nuo 2027 metų Europos Sąjungoje pradės veikti vadinamoji ETS2 sistema, pagal kurią degalų tiekėjai turės mokėti už CO₂ emisijas.
Europos Komisijos skaičiavimais, ETS2 gali pridėti 0,10–0,15 €/l prie degalų kainos, priklausomai nuo anglies dioksido kvotos kainos. Lietuvai, kur 65 proc. lengvųjų automobilių yra dyzeliniai, tai reiškia papildomą spaudimą – ypač tiems vairuotojams, kurie artimiausiais metais neplanuoja pereiti prie elektromobilių.
Šios papildomos išlaidos neišvengiamai bus perkeltos galutiniam vartotojui. Tai reiškia, kad aukštesnės degalų kainos Europoje taps nauja norma — ir tai palies visas ES šalis, nepriklausomai nuo dabartinio mokesčių lygio. Lietuvos vairuotojams, kurių automobilių parkas vis dar labai priklausomas nuo iškastinio kuro, tai gali būti ypač juntama.
Šiandien Lietuvos degalinėse dyzelino litras vidutiniškai kainuoja 1,94 €/l, 95 markės benzinas – 1,61 €/l. Iš šių sumų mokesčiai „suvalgo” apie 40 proc. Nors Lietuvos mokestinė našta – viena mažesnių ES, galutinė kaina prie kolonėlės vis tiek auga sparčiau nei daugelyje kaimyninių šalių. Priežastis – ne tik mokesčiai, bet ir mažos, koncentruotos rinkos ypatumai, apie kuriuos jau rašėme anksčiau.
