Rugpjūčio 31 d. Lenkijoje baigiasi antroji degalų kainų apsaugos programos versija – CPN 2.0. Ar tai reiškia, kad nuo rugsėjo lenkiškas kuras staiga taps brangesnis už lietuvišką? Skaičiai rodo, kad ne visai taip paprasta.
Kas buvo CPN 2.0
Programa, veikusi nuo rugpjūčio 17 iki 31 d., laikinai sumažino PVM degalams nuo 23 iki 8 proc. ir nustatė kasdien atnaujinamas maksimalias mažmenines kainas. Energetikos ministerija jas skelbė kiekvieną dieną, o už viršijimą degalinėms grėsė bauda iki milijono zlotų. Skirtingai nei pavasarinė pirmoji programos versija, rugpjūčio etapas neapėmė akcizo mažinimo – todėl apsaugos mastas buvo siauresnis.
Lenkijos valdžios skaičiavimais, vien antrajai rugpjūčio pusei programai skirta apie 495 mln. zlotų. Vidutiniam vairuotojui tai reiškė litro kainą, mažesnę maždaug 90 grašių–1 zlotu, arba apie 45–50 zlotų sutaupymą pripildžius 50 litrų baką.
Kas keičiasi nuo rugsėjo
Vyriausybė kol kas nepranešė apie programos pratęsimą. Nuo rugsėjo 1 d. kainos degalinėse vėl priklausys nuo naftos ir paruoštų degalų kotiruočių, dolerio kurso, vidaus didmeninės rinkos kainų ir kiekvieno tinklo pačių nustatomos politikos – be dirbtinės viršutinės ribos.
Kaip tai atrodo lyginant su Lietuva
Čia slypi įdomiausia dalis. Net dabartinė, jau siaurėjanti Lenkijos apsauga vis dar laiko kainas žemiau to, ką šiuo metu moka Lietuvos vairuotojai. Paskutinę programos savaitę galiojusi riba – apie 6,58 zl/l benzinui ir 7,54 zl/l dyzelinui – konvertuojant sudaro maždaug 1,53 €/l benzinui ir 1,75 €/l dyzelinui. Palyginimui, Lietuvoje, Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, rugpjūčio 24–25 d. vidutinė 95 benzino kaina siekė apie 1,83 €/l, o dyzelino – apie 2,12 €/l.
Skirtumas viršija 30 centų litrui – net kol Lenkijos programa dar galiojo. Nuo rugsėjo Lenkijoje kainos, tikėtina, kils, tačiau vyriausybė teigia, kad šuolis nebus toks staigus kaip birželį.
Sunku nepastebėti, kad Lietuvos vairuotojui šis skirtumas nėra vien teorinis – pasienio regionų gyventojai jį jaučia degalinėje kiekvieną savaitę, o didesnis dyzelino kainos atotrūkis dalį jų tiesiog paverčia reguliariais Lenkijos degalinių klientais. Kol Lenkija bent laikinai gina savo vairuotojus mokestinėmis priemonėmis, Lietuvoje panašaus mechanizmo nėra – o tai reiškia, kad kainų skirtumas tarp abiejų šalių, tikėtina, išliks net ir po rugsėjo 1-osios.
