Nuo liepos pradžios brangus kuras vėl tapo Lenkijos vairuotojų galvos skausmu. Priežastis paprasta: birželio pabaigoje pasibaigus valstybinei programai „Ceny Paliwa Niżej” (CPN), kuri mažino mokesčius ir nustatė maksimalias degalų kainas, kainos degalinėse šoktelėjo beveik iš karto.
Dabar Lenkijos energetikos ministras Miłoszas Motyka svarsto naują degalų kainų reguliavimo mechanizmą — jau ne laikiną, kaip CPN, o nuolatinį, teisiškai įtvirtintą.
Kodėl senoji programa neišliko
Nuo kovo 31 d. iki birželio 30 d. veikusi CPN programa sumažino PVM nuo 23 iki 8 proc., sumažino akcizus benzinui bei dyzelinui ir nustatė kasdien atnaujinamas maksimalias mažmenines kainas. Mechanizmas efektyviai laikė kainas degalinėse žemai — bet valstybės biudžetas prarado planuotas pajamas, todėl birželio 30 d. programa pasibaigė. Efekto laukti neteko ilgai — kainos smarkiai pakilo.
Ką siūlo ministras dabar
Radijo „Zet” interviu ministras Motyka paminėjo konkretų atvejį: kai didmeninės kainos kyla, mažmeninės degalinėse pakyla greitai, bet kai didmeninės kainos krenta, mažmeninis atsakas vėluoja. Jo žodžiais, tai spaudimas, kurį turėtų jausti degalų koncernai, ypač „Orlen” — ir kad galbūt reikia teisiškai apriboti tokį atsilikimą.
Rudenį vyriausybė taip pat ketina grįžti prie mokesčio nuo perteklinio pelno degalų sektoriaus įmonėms — projektas numatytų papildomą mokestį įmonėms, kurių pelnas viršija praėjusių metų rodiklius daugiau nei 20 proc. Tai jau antras bandymas: liepą prezidentas Karolis Nawrockis prevenciškai perdavė panašią nuostatą Konstituciniam Tribunolui, o planuota apie 4 mlrd. zlotų suma turėjo finansuoti CPN programos tęsimą.
Kaip tai atrodo Lietuvos kontekste
Lietuvoje LEA duomenimis, rugpjūčio 12 d. dyzelinas kainuoja 2,027 €/l, benzinas 95 — 1,770 €/l, benzinas 98 — 1,870 €/l. Lietuvos pozicija dėl kainų lubų liko nepakitusi per visą metų eigą — finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas dar kovą Briuselyje pavadino tokias priemones „labai blogu sprendimu” laisvoje rinkoje, o premjerė Inga Ruginienė yra pažymėjusi, kad Lietuvoje nustačius lubas pagal Lenkijos formulę, kainos galėtų net padidėti, nes dabartinės kainos žemesnės, nei leistų tokia formulė.
Tai reiškia, kad net jei Lenkija pereis prie nuolatinio reguliavimo mechanizmo, Lietuva greičiausiai toliau laikysis stebėtojos pozicijos — bent jau kol naftos rinka nepatirs naujo, staigaus šoko.
Ką verta įsiminti
Lenkijos pavyzdys rodo, kad laikinos priemonės duoda laikinus rezultatus — kai CPN pasibaigė, kainos grįžo prie rinkos lygio per kelias savaites. Nuolatinis mechanizmas, jei bus priimtas, keistų šią dinamiką iš esmės. Lietuvos vairuotojui tai kol kas lieka tik kaimyninės šalies eksperimentas, bet vertas stebėjimo — panašūs sprendimai Europoje linkę plisti greičiau, nei tikimasi.
