Maskvos naftos perdirbimo gamykla birželio 18-ąją liepsnojo trečią kartą per mėnesį — Ukrainos dronai vėl pasiekė „Gazprom Neft” objektą Kapotnios rajone. Socialiniuose tinkluose pasklido vaizdai su juodų dūmų stulpais, o daugelis žmonių paklausė logiško klausimo: ar tai pajusime prie kolonėlės? Atsakymas yra — ir jis ne toks, kokio tikėjotės.
Kas nutiko Maskvoje
Birželio 18 d. Ukrainos pajėgos trečią kartą per 30 dienų surengė masinį smūgį Maskvos naftos perdirbimo gamyklai. Gamykla priklauso „Gazprom Neft” ir yra viena didžiausių Rusijoje — jos perdirbimo pajėgumas siekia 11 milijonų tonų per metus. Ji reikšminga aprūpinant Maskvą degalais.
Atakos metu apgadintas „Euro+” perdirbimo blokas, paleistas 2020 metais kaip gamyklos modernizavimo dalis. Maskvos meras Sobianinas patvirtino, kad keli dronai pasiekė tikslą, nors didžioji dalis — 52 iš jų — buvo numušti. Ukrainos kariuomenė strategiją aiškino paprastai: sistemingai naikinti Rusijos kuro ir energetikos komplekso objektus, kurie finansuoja karo biudžetą.
Kodėl Brent kaina po atakos — krito, o ne kilo
Čia prasideda netikėta dalis. 2026 m. birželio 25 d. „Brent” naftos barelis kainuoja apie 63,96 euro — tai reikšmingai žemiau nei buvo karo eskalacijos piko metu.
Maskvos gamyklos atakos Brent kainai beveik nepaveikė. Priežastis — struktūrinė. Rusijos nafta nuo 2022 metų sankcijų patenka į atskirus, alternatyvius prekybos kanalus — į Indiją, Kiniją, kitas šalis su nuolaidomis. Europa jau seniai atsijungusi nuo rusiško degalų tiekimo. Maskvos gamykla perdirba naftą Rusijos vidaus rinkai — ji nepatenka į Brent kainą formuojančius pasaulio srautus.
Šiuo metu Brent kainas žemyn stumia kitas veiksnys: mažėjanti geopolitinė premija dėl Hormūzo sąsiaurio situacijos normalizavimosi ir augantis pasaulinis naftos pasiūlos perteklius. Rinka šiuo metu labiau reaguoja į OPEC+ sprendimus ir Artimųjų Rytų raidos eigą — ne į Ukrainos smūgius Rusijoje.
Kaip iš tikrųjų formuojasi benzino kaina Lietuvoje
Tai svarbiausias klausimas. Lietuvos degalų kaina susideda iš kelių dalių: žaliavinė nafta sudaro 35–45 % kainos, perdirbimas ir logistika — 15–25 %, akcizas benzinui — 0,562 €/l, dyzelinui — 0,554 €/l, PVM 21 % ir degalinės marža — apie 7–10 ct/l.
ORLEN Lietuva Mažeikiuose perdirba naftą, gabenamą tankeriais per Būtingės terminalą. Pagrindiniai tiekėjai — Saudo Arabija, Norvegija, JAV ir Kazachstanas. Rusiško naftos tiekimo „Družba” vamzdynu Lietuva atsisakė dar 2006 metais.
Matematika konkreti: kai Brent pabrangsta 20 %, degalų kaina Lietuvos degalinėse pakyla tik 8–12 % — nes fiksuoti mokesčiai sudaro beveik pusę kainos. Akcizas nesikeičia nei dronų atakų, nei rinkos svyravimų metu. Tai struktūrinis buferis — tiek geromis, tiek blogomis naujienomis.
Kas iš tikrųjų gali pakeisti kainą prie kolonėlės
Ne Maskvos gamyklos gaisras. Kaina Lietuvoje keičiasi, kai keičiasi Brent — ir tai vyksta per 1–3 savaites. Analitikai 2026 metams prognozuoja Brent apie 77 dolerių už barelį vidurkį — tai žemiau nei 2022–2023 metų pikas. Jei ši tendencija tęsis, degalų kainos Lietuvoje turės potencialo šiek tiek kristi — bet lėčiau nei Brent, dėl fiksuotų akcizų.
Reali grėsmė kainoms — Hormūzo sąsiaurio situacija. Per šį siaurą jūros kelią teka apie 20 % pasaulio naftos. Bet koks jo uždarymo scenarijus Brent kainą šoktelėtų per dieną. Maskvos perdirbimo gamykla šioje lygtoje — tik triukšmas.
