Rugsėjo pabaigoje užsienio degalinėse kaina pasiekė rekordą – bet skaičius, kuris turėtų rūpėti labiau, yra ne kaina litre, o metinė kuro sąskaita. Ji priklauso nuo automobilio, ridos ir net nuo to, kiek sąžiningai gamintojas nurodė sąnaudas. Analitikų skaičiavimai rodo, kad tarp taupiausio ir labiausiai geriančio benzininio automobilio metinis skirtumas siekia beveik 900 eurų – ir tai nepriklauso nuo to, kurioje šalyje degalinė stovi.
Rugsėjo rekordas degalinėse
Analitikų platforma „AutoZoWeg“, remdamasi RDW ir CBS duomenimis, apskaičiavo, kad šiemet rugsėjo mėnesio vidutinė benzino kaina siekė 2,448 euro už litrą – naujas rekordas, pranokstantis ankstesnį, fiksuotą gegužę (2,378 euro). Per metus kaina litre pakilo tiek, kad vidutinio benzininio automobilio metinė kuro sąskaita išaugo 321 euru – nuo 1 229 iki 1 550 eurų. Dyzelino kaina šovė iki 2,50 euro už litrą, o dyzelinio automobilio savininko metinė sąskaita pasiekė 2 164 eurus – beveik 700 eurų daugiau nei prieš metus.
Kas stovėjo degalinėje žiūrėdamas, kaip skaitiklis sukasi vis greičiau – tas rekordą jaučia ne iš statistikos, o iš piniginės.
Kodėl kaina litre nepasako visos tiesos
Tyrėjai palygino 42 populiariausius benzininius modelius. Rezultatai – nuo 1 125 iki 1 885 eurų per metus, nors degalinėje kaina visiems vienoda. „Tarp taupaus ir geriančio benzininio automobilio šiandien susidaro beveik 900 eurų skirtumas per metus. Tas skirtumas slypi automobilyje, ne degalinėje“, – sako „AutoZoWeg.nl“ analitikas Okan Piynirci. Dalis skirtumo kyla ir iš to, kaip skaičiuojamos sąnaudos: naujų automobilių WLTP rodikliai nuo realaus vartojimo skiriasi apie 15 proc., o senesnių, matuotų pagal NEDC metodiką – net perpus. Tai aktualu ir renkantis naudotą automobilį – skelbimuose nurodytos sąnaudos dažnai yra fabrikinės, o ne tikrosios. Bet ar aukšta kaina degalinėje reiškia ir didžiausią metinę sąskaitą?
Lietuvos skaičiai atrodo kitaip
Spalio 6 d. Lietuvoje 95 markės benzinas vidutiniškai kainavo apie 1,973 euro, dyzelinas – apie 2,25 euro už litrą, rodo Lietuvos energetikos agentūros duomenys. Palyginus su užsienio rekordu, kaina litre atrodo gerokai žemesnė. Tačiau Lietuvos vairuotojai per metus nuvažiuoja apie 17 000 km – pastebimai daugiau nei vidutinis vairuotojas, kurio duomenis skaičiavo analitikai (apie 10 800 km). Pritaikius tą pačią tyrimų institucijų nustatytą 5,88 l/100 km sąnaudų normą tokiai ridai, metinė kuro sąskaita susidarytų apie 1 970 eurų – daugiau, nepaisant mažesnės kainos litre. Dyzelino vairuotojams skirtumas mažesnis: Lietuvoje litras kainuoja apie 2,25 euro, palyginti su 2,50 euro užsienyje, tačiau didesnė rida šį pranašumą taip pat sumažina.
Redakcijos vertinimu, lyginti šalis vien pagal kainą litre yra klaidinga: vairuotojo piniginei rida ir sąnaudos reiškia daugiau nei skaičius ant degalinės stulpelio.
Ką tai reiškia vairuotojui
Žemesnė kaina degalinėje nereiškia mažesnių metinių išlaidų, jei automobilis nuvažiuoja didelę ridą arba jo sąnaudos neatitinka gamintojo deklaruotų skaičių. Skaičius ant kvito kelia emocijas, bet sprendimą, kiek sumokėti per metus, priima ne degalinė – o pats vairuotojas, rinkdamasis automobilį ir maršrutą. Verta patikrinti realų savo automobilio sąnaudų rodiklį: skirtumas tarp popieriaus ir kelio gali kainuoti kelis šimtus eurų per metus.
