Pirmadienį Nyderlandai pristatys naują pagalbos paketą, skirtą sušvelninti konflikto su Iranu poveikį šalies gyventojams ir verslui. Vienas dalykas jame nebus: degalų akcizo mažinimas. Nors degalinėse kainos kyla ir olandams — Hagos sprendimas eina kitu keliu. Šis žingsnis verta atidžiau pažiūrėti tuo metu, kai Lietuva vis dar ieško savo atsakymo į tą pačią problemą.
Ką konkrečiai siūlo Nyderlandai
Nyderlandų vyriausybės pagalbos paketas, kurį pirmadienį oficialiai pristatys ministrų kabinetas, apima tris pagrindines priemones. Pirma — padidinta neapmokestinama kilometražo kompensacija: dabar ji siekia 23 centus, ir planuojama ją padidinti keliais centais. Antra — mažesnė kelių rinkliava lengviesiems komerciniams automobiliams (vadinamieji pilkų numerių transporto priemonės). Trečia — energetikos pagalbos fondas žmonėms, kurie negali susimokėti energijos sąskaitų, papildomai skiriant 50 mln. eurų skurdžiausioms šeimoms ir lėšų namų izoliavimui.
Bendras paketo apimtis — ne daugiau nei 1 mlrd. eurų. Olandų šaltiniai pabrėžia: tai „ne toks didelis kaip COVID laikotarpiu”. Šalis yra vadinamajame „geltoname” scenarijuje — rimta situacija, bet dar ne kritinė.
O kodėl ne akcizo mažinimas? Nyderlandų vyriausybės logika paprasta: 10 centų akcizo mažinimas kainuoja valstybės iždui 1 mlrd. eurų ir yra pernelyg netikslingas — t.y. pinigai paskirstomi visiems vienodai, neatsižvelgiant į poreikį.
Kaip kitos ES šalys elgiasi kitaip
Nyderlandų sprendimas išsiskiria Europos kontekste. Airija jau sumažino dyzelino akcizą 20 centų už litrą, benzino — 15 centų. Tai 250 mln. eurų paketo dalis, skirta apsaugoti gyventojus nuo „blogiausių kainų šokų padarinių”.
Lenkija nuo kovo 31 d. įvedė kainų lubas ir sumažino PVM benzinui bei dyzelinui nuo 23 iki 8 proc., tikintis, kad degalų kainos sumažės apie 0,28 euro už litrą.
Europos Komisijos duomenimis, 15 ES valstybių narių sumažino PVM ir akcizą, 9 valstybėse įvestos kainų ribos. Nyderlandai ir Lietuva šiuo metu — tarp tų, kurios akcizo nemažina. Tačiau priežastys skiriasi.
Lietuva: svarsto, bet sprendimo dar nėra
Lietuva šiuo metu turi du konkuruojančius pasiūlymus. Vyriausybė siūlo laikinai mažinti dyzelino akcizą maždaug 6 centais už litrą — iki birželio 15 d. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo kasdieninių kainų lubų mechanizmą pagal Belgijos modelį.
Tuo tarpu energetikos ministras skeptiškai vertina Belgijos modelį — Belgijoje su lubomis kainos faktiškai aukštesnės nei Lietuvoje dabar. Finansų ministras anksčiau kainų lubas vadino „labai blogu sprendimu”. LIEPA asociacijos skaičiavimais, kovo viduryje dyzelino kaina Lietuvoje pasiekė apie 2 Eur/l, iš kurių mokesčiai sudarė 0,87 €/l — ir prognozuojama, kad 2027 m. mokesčių dalis pasieks 1 Eur/l.
Ir čia kyla natūralus klausimas: ar Nyderlandų modelis — tikslinė parama, o ne masinis akcizo mažinimas — galėtų būti alternatyva, kurią Lietuva dar nėra rimtai svarsčiusi?
Kuo Nyderlandų modelis skiriasi — ir ką iš jo galima pasimokyti
Olandų sprendimo esmė — tikslingumas. Vietoj to, kad pigintų degalus visiems (ir turtingiems, ir skurdesniems vairuotojams), pinigai nukreipiami ten, kur jie labiausiai reikalingi: žmonėms, kurie negali susimokėti energijos sąskaitų, ir smulkiajam verslui (didesnė kilometražo kompensacija, mažesnė kelių rinkliava furgonams).
Šis modelis atitinka tai, ką ekonomistai vadina „tiksline pagalba” — ji ne stumia infliacijos, nes bendra pirkimo galia auga mažiau nei akcizo mažinimo atveju. ES ekspertai akcizo mažinimą apibūdino kaip „brangų trumpalaikį požiūrį”.
Lietuva, priešingai nei Olandija, dar neturi nei energetikos pagalbos fondo, nei diferencijuoto sprendimo smulkiajam verslui. Svarstomos priemonės — arba visiems (akcizas), arba niekas. Redakcijos vertinimu, Nyderlandų modelis rodo, kad yra trečias kelias — ir jis veikia ne per degalinę, o per tikslinę socialinę politiką.
Pirmadienio detalės paaiškės — ir tada bus aišku, kiek tiksliai didės kilometražo kompensacija ir kokios sumos skiriamos energetikos fondui. Bet kryptis jau aiški.
