Kiekvienas benzino litras Nyderlanduose kainuoja daugiau nei dviejuose trečdalyje Europos Sąjungos šalių. Ir priežastis ne naftos rinka – degalų mokesčiai Nyderlanduose yra didžiausi visoje Europoje. Nauja „Eurostat” duomenų analizė atskleidžia, kiek iš tikrųjų vairuotojai sumoka valstybei ir kodėl olandai reguliariai važiuoja tankauti į Vokietiją.
Daugiau nei pusė kainos – mokesčiai ir akcizai
Nyderlanduose vidutinė rekomenduojama Euro95 benzino kaina neseniai pasiekė 2,319 euro už litrą. Skaičius įspūdingas, bet dar labiau stebina jo struktūra. Iš tos sumos net 1,20 euro tiesiogiai keliauja į valstybės biudžetą kaip mokesčiai ir akcizai. Tai reiškia, kad daugiau nei pusė to, ką olandų vairuotojas sumoka degalinėje, neturi nieko bendro su naftos kaina.
Energetikos ekspertas Pimas Holstvoogdas pabrėžia, kad vartotojai dažnai kaltina rinką, nors tikrasis kainų variklis – politiniai sprendimai. Situacija su dujomis tokia pati: didžiąją dalį galutinės kainos sudaro valstybės mokesčiai, o ne žaliavos vertė.
Nyderlandai – neginčijami Europos lyderiai
„Eurostat” duomenys nepaliekia vietos interpretacijoms. Nyderlandai yra brangiausia ES šalis pagal degalų mokesčių naštą. Antroje vietoje – Danija, kur mokestis už litrą benzino yra 10 centų mažesnis. Vidutiniškai kitų Europos šalių vairuotojai moka apie 34 centus mažiau mokesčių nuo kiekvieno litro nei olandai.
Kitas spektro galas – Bulgarija. Ten mokesčių dalis sudaro vos 57 centus už litrą. Skirtumas su Nyderlandais – daugiau nei dvigubas. Tokie skirtumai tarp ES šalių narių kelia klausimų apie vienodas konkurencijos sąlygas ir vairuotojų perkamąją galią skirtinguose regionuose.
Paniška reakcija: verslas šturmuoja degalines
Padėtį dar labiau paaštrino geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose. Kai pasklido žinios apie naujus incidentus Irane, Nyderlandų degalų rinka patyrė tikrą šoką. Degalų tiekėjo „Kuster Energy”, aptarnaujančio dešimtis degalinių Nyderlanduose ir Vokietijoje, komercijos direktorius pasakojo, kad ankstų rytą įmonę užplūdo skambučiai.
Degalinių savininkai, ūkininkai, verslininkai – visi norėjo skubiai užsipildyti saugyklas, kol kainos nekilo dar aukščiau. Tiekėjas tą dieną turėjo pristatyti dešimt kartų daugiau degalų nei įprastai. Ekspertai neatmeta galimybės, kad benzino kaina gali priartėti prie 2022 metų rekordo – 2,50 euro už litrą.
Tankavimas Vokietijoje – vis dar apsimoka
Nors kainos kyla visur, pasienio gyventojams kelionė į Vokietiją lieka prasminga. Vokiškose pasienio degalinėse, pavyzdžiui, Klevėje, litras E10 benzino neseniai kainavo 1,83 euro. Skirtumas su Nyderlandais – akivaizdus.
Priežastis paprasta: Vokietijos akcizo tarifas siekia 1,09 euro už litrą – tai gerokai mažiau nei olandiškasis. Praktikoje tai reiškia 10–20 centų naudą nuo kiekvieno litro. Kol Nyderlandų politikai nekeičia pozicijos dėl mokesčių lygio, ši kainų nelygybė Europoje niekur nedings.
Kodėl tai aktualu Lietuvos vairuotojams
Lietuvoje degalų mokesčių našta yra viena mažiausių ES. Tačiau pasaulinės naftos kainos veikia visus vienodai – kai žaliava brangsta, kainos kyla ir Vilniuje, ir Amsterdame. Skirtumas tik tas, kiek prie tos kainos prideda valstybė.
Lietuvos vairuotojams ši situacija primena svarbų dalyką: degalų kaina priklauso ne tik nuo to, kas vyksta naftos rinkose, bet ir nuo mokestinės politikos. Kol Nyderlanduose vairuotojai tankuoja kitoje šalyje, kad sutaupytų, Lietuvoje tokio poreikio nėra. Tačiau bet kokios diskusijos apie akcizų didinimą tiesiogiai paveiktų kiekvieno vairuotojo piniginę – ir olandų pavyzdys rodo, kiek skaudžiai tai gali atrodyti.
