Rugsėjis – metas, kai dyzelinių automobilių savininkai pradeda galvoti apie žieminį kurą. Tačiau mažai kas žino, kad tuo pačiu metu keičiasi ir benzinas – tik visiškai kitu principu. Abu degalų tipai Lietuvoje žiemą pritaikomi šalčiui, bet mechanizmas, kuriuo tai daroma, skiriasi iš esmės. Ir būtent todėl vieną kuro rūšį matote su aiškia „žieminio” žyma, o kitą – ne.
Kaip žiemai pritaikomas dyzelinas
Dyzeline esantys parafinai šaltyje pradeda kristalizuotis. Kuras drumsčiasi, klampa didėja, o dar labiau atšalus – degalai visiškai praranda takumą ir gali užkimšti kuro filtrą. Todėl Lietuvoje realizuojamam dyzelinui teisės aktais nustatyti privalomieji kokybės rodikliai: vasarinio dyzelino stingimo temperatūra negali būti aukštesnė kaip –10 °C, o žieminio – ne aukštesnė kaip –35 °C.
Šalia to galioja europinis EN 590 standartas, pagal kurį dyzelinas skirstomas į sezonines klases atsižvelgiant į ribinę filtruojamumo temperatūrą (CFPP) – rodiklį, žemiau kurio kuras pradeda kimšti filtrą. Lietuvoje degalinės paprastai laikosi tokio grafiko: vasarinis (C klasės) dyzelinas – nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d., pereinamojo laikotarpio (E klasės) – balandį ir spalį–lapkritį, o arktinės (A1 arba A2) klasės žieminis – nuo gruodžio 1 d. iki vasario 28 d. Žiemą Lietuvos degalinės privalo prekiauti būtent arktiniu antros klasės dyzelinu, neužšąlančiu maždaug iki –32 °C.
Kodėl benzinas pritaikomas visiškai kitaip
Benzinas neturi parafinų problemos – jis nesustingsta net dideliuose šalčiuose. Jo silpnoji vieta žiemą priešinga: esant žemai temperatūrai degalams sunkiau išgaruoti, todėl sudaryti degų degalų ir oro mišinį, reikalingą kibirkšties uždegimui, tampa sunkiau. Dėl to žiemą benzino sočiųjų garų slėgis leidžiamas didesnis nei vasarą.
Pagal Lietuvoje realizuojamo benzino privalomuosius kokybės rodiklius, vasarinio benzino sočiųjų garų slėgis negali viršyti 80 kPa, o žieminio – leidžiamas iki 93 kPa. Tuos pačius principus apibrėžia ir europinis EN 228 standartas. Kitaip nei dyzelinas, benzinas degalinėse specialiai neženklinamas kaip „žieminis” ar „vasarinis” – pokytis vyksta tiesiog kuro sudėtyje, dažniausiai vairuotojui to net nepastebint.
Bet ar tai reiškia, kad benzininio automobilio savininkui apskritai nereikia apie tai galvoti? Iš esmės taip – šį koregavimą atlieka kuro tiekėjai pagal galiojančius reikalavimus, o ne pats vairuotojas.
Kodėl mechanizmai tokie skirtingi
Priežastis – skirtingas degalų uždegimo būdas. Dyzeliniai varikliai kurą uždega suspaudimu, todėl jiems svarbiausia, kad degalai apskritai išliktų skysti ir tekėtų per sistemą. Benzininiai varikliai kurą uždega kibirkštimi, todėl jiems svarbiausia, kad degalai laiku išgaruotų ir sudarytų degų mišinį. Vienam variklio tipui grėsmę kelia kuro sustingimas, kitam – nepakankamas garavimas. Ir būtent todėl vienas kuras Lietuvoje normuojamas pagal stingimo ir filtruojamumo temperatūrą, o kitas – pagal garų slėgį.
Šis skirtumas pasireiškia ir kitur. Net dujomis (SND) varomuose automobiliuose sezoninis mišinys keičiamas – vasarą vyrauja butanas, kuris efektyvesnis, bet blogiau garuoja šaltyje, žiemą – daugiau propano, kuris garuoja net esant žemai temperatūrai. Kiekvienas kuro tipas turi savo, fizikiškai pagrįstą, sezoninio koregavimo logiką.
Ką tai reiškia praktiškai
Dyzelinio automobilio savininkui verta pasekti degalinių pranešimus apie perėjimą prie žieminio kuro ir vengti pilti seną, dar vasarinį dyzeliną likus prieš pirmus rimtus šalčius – ypač jei automobilis naudojamas retai. Jei bake liko vasarinio dyzelino likučių, o temperatūra staigiai krinta… kuro filtras gali užsikimšti net esant vidutiniam šalčiui, ne tik ekstremaliai žemai temperatūrai. Jei žieminis dyzelinas pilamas į baką, kuriame dar liko vasarinio, susidariusio mišinio žematemperatūrinės savybės nebeatitinka žieminio kuro reikalavimų.
Benzininio automobilio savininkui papildomų veiksmų imtis nereikia – kuro tiekėjai patys koreguoja sudėtį pagal sezoną ir teisės aktų reikalavimus. Šis skirtumas tarp dviejų degalų tipų neišnyks: kol egzistuos suspaudimu ir kibirkštimi degalus uždegantys varikliai, tol dyzelinas Lietuvoje bus normuojamas pagal stingimo temperatūrą, o benzinas – pagal garų slėgį, kiekvieną rudenį iš naujo.
