Lietuvoje greičio matuokliai yra viena matomiausių priemonių, naudojamų kelių eismo saugumui gerinti. 2025 m. duomenimis, valstybiniuose keliuose buvo įrengta maždaug 212 greičio matuoklių: 78 matuoja momentinį greitį, o 134 – vidutinį greitį. Neseniai pakeitus Eismo saugumo įstatymą, reikalaujantį prieš kiekvieną greičio matuoklį pastatyti kelio ženklus, vairuotojai klausia: ar visuose pagrindiniuose greitkeliuose, tokiuose kaip A1, A2 ir A14, bus taikoma vidutinio greičio kontrolė?
Nauja vietų parinkimo metodika
„Via Lietuva“ ir Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) įdiegė naują metodiką, pagal kurią prioritetas teikiamas ruožams, kuriuose yra:
- Didelis avarijų skaičius dėl greičio viršijimo
- Didelis eismo intensyvumas ir lenkimo apribojimai
- Kelio ruožai šalia socialiai svarbių vietų
- Aiškus ženklinimas ir ženklų ženklinimo galimybės
Tai reiškia, kad kameros nebus tiesiog pastatytos visur, o bus nukreiptos į pavojingiausius ir problemiškiausius kelio ruožus.
Teisiniai pakeitimai 2025 m.
Nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos įstatymai reikalauja kelio ženklų prieš kiekvieną greičio matuoklį. Šie ženklai turi nurodyti ir kameros buvimą, ir leistiną greičio apribojimą. Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti skaidrumą ir sumažinti skundus, kad kameros tėra baudų surinkimo priemonė.
O kaip dėl greitkelių A1, A2 ir A14?
Nors tai yra svarbiausi Lietuvos greitkeliai, dabartinė informacija rodo, kad:
- A1 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) – Kol kas patvirtintų ruožų nėra, nors tai svarstoma būsimuose saugumo planuose.
- A2 (Vilnius–Panevėžys) – Ankstesniuose planuose kaip galimos vietos buvo nurodytos atkarpos apie 110–126 km, tačiau atnaujinimai lieka neaiškūs.
- A14 (Vilnius–Utena) – Dokumentuose buvo paminėti trumpi ruožai netoli Vilnijos, tačiau didelio masto patvirtintų projektų nėra.
Tai rodo, kad nors vidutinio greičio kameros gali atsirasti kai kuriose šių kelių atkarpose, visiškas visų ruožų aprėpimas… 2025–2026 m. mažai tikėtina.
Auditas ir kritika
Valstybės kontrolė anksčiau kritikavo, kad kai kurios kameros buvo įrengtos vietovėse, kurios griežtai neatitiko kriterijų: ilgi kelio ruožai, maža avarijų statistika arba nepakankamai įrodymų, kad greičio viršijimas buvo pagrindinė problema. Naujoji metodika siekia tai ištaisyti, labiau remiantis duomenimis.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams
Vairuotojams pagrindinis 2025 m. pokytis yra nauja ženklinimo taisyklė – kiekviena kamera dabar turi būti aiškiai pažymėta. Kalbant apie visišką A1, A2 ir A14 greitkelių aprėptį, tai lieka neaišku. Šiuo metu prioritetas yra **avarijose linkusios zonos ir pavojingi ruožai**, o ne visų greitkelių aprėptis.
Kokia jūsų nuomonė? Ar Lietuva turėtų išplėsti vidutinio greičio kontrolę į kiekvieną greitkelio ruožą, ar dėmesys turėtų likti tik avaringose zonose? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.
