Prekybos centrų požeminės aikštelės, daugiabučių kiemai ir ankštos vietos prie biurų Lietuvoje dažnam vairuotojui tampa tikru kantrybės išbandymu. Nors greitis čia nedidelis, būtent stovėjimo zonose fiksuojama didelė dalis eismo įvykių. Sužinokite, kada kaltė tenka jums, ką sako KET ir kodėl paliktas raštelis gali tapti rimta problema.
Taisyklė, kurią pamiršta net patyrę vairuotojai
Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, incidentai stovėjimo aikštelėse sudaro reikšmingą dalį visų registruojamų žalų. Nors apgadinimai dažniausiai būna smulkūs – įbrėžimai, įlenkti bamperiai ar įskelti žibintai – jų remontas, augant serviso paslaugų kainoms, kasmet atsieina vis brangiau.
Viena dažniausių tokių avarijų priežasčių – klaidingas vairuotojų įsitikinimas, kad jie važiuoja „pagrindiniu keliu“.
„Dauguma stovėjimo aikštelių prie prekybos centrų nėra sužymėtos pirmenybę nurodančiais kelio ženklais, todėl jose galioja lygiareikšmių kelių sankryžų principas. Vairuotojai dažnai klaidingai mano, kad jei jie važiuoja tiesiai ar platesniu pravažiavimu, jie turi pirmenybę. Tačiau Kelių eismo taisyklės (KET) yra aiškios: privaloma praleisti visas iš dešinės atvažiuojančias transporto priemones“, – pabrėžia ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius.
- Jei nėra pirmenybę nurodančių ženklų – taikomas lygiareikšmių kelių principas.
- Privalote praleisti iš dešinės atvažiuojančią transporto priemonę.
- Platesnis pravažiavimas nereiškia, kad turite pirmenybę.
Požeminės aikštelės – spąstai neatsargiems vairuotojams
Požeminėse stovėjimo aikštelėse klaidos kainuoja brangiau: prastas apšvietimas, kolonos, atitvarai ir ankštos erdvės riboja manevravimą. Dažniausi incidentai čia – ne tik automobilių tarpusavio susidūrimai, bet ir kontaktas su betono konstrukcijomis.
„Matome akivaizdžią tendenciją: šiuolaikiniai automobiliai tampa vis didesni ir platesni, o stovėjimo vietos daugelyje senesnių aikštelių išlieka nepakitusios. Požeminėse aikštelėse klaidos kaina yra itin didelė: net ir menkas prisilietimas prie betoninės kolonos gali kainuoti ne vieną šimtą eurų“, – įspėja R. Pocius.
Ekspertas atkreipia dėmesį į draudimo niuansą: privalomasis civilinės atsakomybės draudimas atlygina žalą tretiesiems asmenims (pavyzdžiui, jei apgadinamos pastato konstrukcijos), tačiau savo automobilio remontu vairuotojas dažnai turi pasirūpinti pats, nebent turi KASKO draudimą.
- Ypač atidžiai manevruokite atbuline eiga – čia dažniausiai ir įvyksta klaidos.
- Nesiremkite vien parkavimo sensoriais – stebėkite veidrodėlius ir akląsias zonas.
- Jei erdvė ankšta, geriau sustokite ir įsitikinkite, kad kelias laisvas.
Kas atlygina žalą, kai nėra akivaizdaus kaltininko?
Daugiabučių kiemai – dar viena „karštoji zona“, kur automobiliai statomi taip tankiai, kad net patyrusiems vairuotojams kyla sunkumų. Tarp dažniausių incidentų – neatsargus durelių atidarymas (apgadinant šalia stovintį automobilį) ir bamperio nubraukimai bandant išvažiuoti iš ankštos vietos.
R. Pocius primena pagrindinę taisyklę: jei vienas automobilis stovėjo, o kitas važiavo – kaltė paprastai tenka judėjusios transporto priemonės vairuotojui.
Situacija komplikuojasi, kai abu vairuotojai manevruoja vienu metu, pavyzdžiui, vienu metu važiuoja atbulomis iš stovėjimo vietų.
„Jei abu vairuotojai vienu metu važiuoja atbulomis iš stovėjimo vietų ir susiduria, dažniausiai nustatoma abipusė kaltė. Tai reiškia, kad nuostoliai dalijami pusiau, o tai abiem pusėms sukelia papildomų rūpesčių tiek pildant dokumentus, tiek vėliau rūpinantis remontu“, – aiškina R. Pocius.
- Jei vienas automobilis stovėjo, o kitas važiavo – atsakomybė dažniausiai tenka judėjusiam.
- Jei abu manevruoja vienu metu (ypač atbulomis) – dažnai taikoma abipusė kaltė.
- Prieš pradėdami važiuoti atbulomis įsitikinkite, kad kitas vairuotojas nedaro to paties.
Apgadinote automobilį? Raštelis problemos neišspręs
Viena opiausių problemų stovėjimo aikštelėse – pasišalinimas iš įvykio vietos. Pastebėję, kad apgadino svetimą automobilį, o jo savininko nėra šalia, dalis vairuotojų nusprendžia tiesiog nuvažiuoti arba palikti raštelį su telefono numeriu.
Tačiau draudimo ekspertas perspėja – toks sprendimas gali turėti itin skaudžių pasekmių.
„Tai – viena didžiausių klaidų, kokią tik galima padaryti. Šiuolaikinės aikštelės yra stebimos vaizdo kameromis, o liudininkų su vaizdo registratoriais skaičius nuolat auga, tad tikimybė likti anonimu – minimali. Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos užtraukia ne tik baudą bei teisės vairuoti praradimą, bet ir draudimo apsaugos praradimą“, – perspėja R. Pocius.
Ekspertas pabrėžia, kad po automobilio valytuvu paliktas raštelis su telefono numeriu teisiškai gali būti laikomas pasišalinimu iš eismo įvykio vietos.
„Garbingas elgesys yra sveikintinas, tačiau teisiškai vien raštelio nepakanka. Jei negalite surasti apgadinto automobilio savininko, privalote apie įvykį informuoti policiją. Tik pareigūnų užfiksuotas faktas garantuoja, kad jūsų veiksmai nebus traktuojami kaip bėgimas iš įvykio vietos, o padarytą žalą padengs draudimas“, – pabrėžia draudimo ekspertas.
Kaip elgtis teisingai, kad neprarastumėte draudimo apsaugos
Jei apgadinote kitą automobilį stovėjimo aikštelėje, svarbiausia – nebandyti „sutvarkyti“ situacijos vien rašteliu. Praktikoje saugiausias kelias yra fiksuoti įvykį ir veikti taip, kad vėliau nekiltų klausimų dėl pasišalinimo.
- Jei įmanoma, suraskite apgadinto automobilio savininką ir užpildykite eismo įvykio deklaraciją.
- Nufotografuokite automobilių padėtį, pažeidimus, numerius ir aplinką (ženklus, įvažiavimus, eismo kryptį).
- Jei savininko nėra ir jo nepavyksta rasti, informuokite policiją ir vykdykite pareigūnų nurodymus.
- Apie įvykį praneškite savo draudikui ir pateikite surinktą informaciją.
Ar esate patekę į panašią situaciją stovėjimo aikštelėje? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose.
