„Dešinė visa duobėta – tai važiuoju kaire.“ Tokį paaiškinimą pareigūnai girdi nuolat, ir skamba jis logiškai: kam gadinti automobilį, jei greta yra lygesnė juosta. Problema ta, kad Kelių eismo taisyklės tokio argumento nepripažįsta.
Teisė važiuoti kairiąja juosta atsiranda ne tada, kai taip patogiau, o tik griežtai apibrėžtais atvejais. Ir nelygi dešinė tarp jų nepatenka taip, kaip daugelis tikisi.
Ką iš tikrųjų sako KET
Pagrindinė nuostata trumpa. Pagal KET 119 punktą, vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. KET 117 punktas priduria, kad kur važiuojamoji dalis suskirstyta į eismo juostas, jomis reikia naudotis tinkamai.
Nuo dešinės pusės leidžiama pasitraukti tik keliais atvejais:
- kai lenkiama kita transporto priemonė (baigus manevrą privalu grįžti į dešinę);
- kai reikia apvažiuoti kliūtį ar kelio darbų zoną;
- kai ruošiamasi sukti į kairę arba apsisukti.
Duobės šiame sąraše nefigūruoja. Kairioji juosta pagal taisykles skirta laikiniems manevrams, ne komfortui.
Kada dešinės juostos vengimas teisėtas
Yra viena svarbi išimtis. Pagal KET 128 punktą, atsiradus kliūčiai vairuotojas gali sulėtinti greitį arba ją apvažiuoti nesukeldamas pavojaus kitiems. Bet esmė – žodyje „apvažiuoti“: tai laikinas veiksmas, po kurio grįžtama į dešinę.
Ir čia slypi niuansas, kurio daugelis nepastebi. Teisiškai kliūtis – tai stacionarus objektas, dėl kurio eismas juosta neįmanomas: nuvirtęs medis, avarija, sustojusi mašina. Viena duobė – dar ne kliūtis. Kol į ją neįvažiuoji 80 km/h greičiu.
Bet ar duobėtas ruožas apskritai yra „kliūtis“? Teisiškai – tik tada, kai pravažiuoti saugiai iš tikrųjų neįmanoma. Jei dešinė juosta tiesiog nelygi, bet pravažiuojama, nuolatinis buvimas kairėje jau laikomas pažeidimu.
Kiek juostų jūsų kryptimi – esminis skirtumas
Prieš svarstant baudas, verta atsakyti į vieną klausimą: kiek eismo juostų yra jūsų važiavimo kryptimi?
Jei jūsų kryptimi yra dvi ar daugiau juostų, „likimas kairėje“ dėl duobėtos dešinės – tai KET 119 punkto nesilaikymas. Bet jei kelias turi po vieną juostą kiekviena kryptimi, „kairė juosta“ iš tikrųjų yra priešpriešinio eismo juosta, dažniausiai atskirta ištisine linija. Tada tai jau visai kita istorija – ne juostos parinkimas, o įvažiavimas į priešpriešinę, už kurį gresia ir teisių atėmimas.
Tad ta pati frazė „važiuoju kaire, nes dešinė duobėta“ vienam vairuotojui reiškia smulkų pažeidimą, kitam – rimtą.
Kokia bauda ir kaip vertina pareigūnas
Nuolatinis nepagrįstas buvimas kairiojoje juostoje kvalifikuojamas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį – bauda nuo 30 iki 90 eurų. Pareigūnas vertina, ar pasitraukimas nuo dešinės buvo būtinas, ar tiesiog blokuojate eismą.
Neverta pamiršti ir KET 113 punkto: lėčiau važiuojantis vairuotojas privalo praleisti greitesnius, pasitraukdamas kuo dešiniau. Nuolat kairėje „prilipęs“ vairuotojas šio reikalavimo nevykdo.
Reidasofficial.lt redakcija ne kartą matė šią situaciją mūsų „Facebook“ grupės vairuotojų diskusijose – dažniausiai kaltininkas nuoširdžiai įsitikinęs, kad elgiasi teisingai. Sunku nepastebėti, kad dalį šios dilemos sukuria pati kelių būklė. Bet atsakomybę KET palieka vairuotojui.
Grįžkime prie to vairuotojo, kuris „saugo automobilį“. Viena kita duobė nepanaikina KET 119 punkto. Saugus ir teisėtas kelias paprastas: laikykitės dešinės, o konkrečią duobę apvažiuokite trumpai ir iškart grįžkite. Nuolatinis buvimas kairėje – kelias į baudą ir į konfliktą su greičiau važiuojančiais.
