Navigacijos programėlės tapo neatsiejama kasdienio vairavimo dalimi – be jų sunku įsivaizduoti kelionę tiek mieste, tiek užmiestyje. Vis dėlto, nors išmanieji įrenginiai padeda orientuotis kelyje, jų naudojimas vairuojant kelia rimtų teisinių ir saugumo klausimų. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vairuotojai privalo laikytis griežtų taisyklių dėl telefono naudojimo prie vairo, o nesilaikant jų gresia baudos ir net laikinas vairuotojo pažymėjimo praradimas.
Kodėl navigacijos programėlės gali tapti teisiniu pavojumi
2024 m. atliktas „United Tires“ tyrimas atskleidė, kad net 61 % vairuotojų bent kartą per savaitę naudoja GPS, o populiariausia programėlė – „Google Maps“ (ją renkasi 63 %). Tačiau ši patogi technologija turi ir tamsiąją pusę – 2023 m. dėl išsiblaškymo kelyje žuvo daugiau nei 3 200 žmonių, teigia JAV Nacionalinė greitkelių eismo saugumo administracija (NHTSA).
Problema ta, kad daugelyje šalių vis dar nėra aiškiai apibrėžta, kas laikoma „telefono naudojimu“. Kai kuriose JAV valstijose, pavyzdžiui, Luizianoje ar Kalifornijoje, galioja „no touch“ principas – vairuotojams draudžiama net prisiliesti prie telefono ekrano, net jei tai tik žvilgsnis į navigaciją. Tokie įstatymai kelia klausimą, ar leidžiama pasyviai naudoti žemėlapių programėlę, jei įrenginys pritvirtintas laikiklyje.
Skirtinga teismų praktika pasaulyje
Teismai dažnai nespėja su technologijų pažanga. Pavyzdžiui, Kalifornijoje vairuotojas buvo nubaustas 165 JAV dolerių bauda už tai, kad žiūrėjo į žemėlapį telefone, nors nebuvo kalbėjęs. Apeliacinis teismas vėliau jį išteisino, nes tuo metu įstatymas taikytas tik pokalbiams telefonu. Panašūs ginčai kilo ir Kanadoje, kur Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad vien telefono buvimas matomoje vietoje dar nereiškia pažeidimo.
Ką numato Lietuvos įstatymai
Lietuvoje Kelių eismo taisyklės ir Administracinių nusižengimų kodeksas numato aiškias ribas: naudoti mobilųjį telefoną vairuojant, jei jis laikomas rankoje, draudžiama. Už tokį pažeidimą gresia nuo 60 iki 90 eurų bauda ir galimas teisių atėmimas iki 3 mėnesių (ANK 417 str. 2 d.). Tai reiškia, kad navigacijos naudojimas leidžiamas tik tada, kai telefonas pritvirtintas specialiame laikiklyje ir vairuotojas jo neliečia.
Pavyzdžiui, įjungti „Google Maps“ ar „Waze“ galima prieš važiuojant, tačiau bet koks telefono valdymas kelyje – net trumpas ekrano prisilietimas – laikomas pažeidimu. Policijos pareigūnai dažnai atkreipia dėmesį į vairuotojus, kurie „tik peržiūri maršrutą“ sustoję prie šviesoforo – tai vis tiek laikoma telefono naudojimu vairuojant.
Praktiniai patarimai vairuotojams
- Naudokite specialų telefono laikiklį, pritvirtintą prie panelės ar stiklo.
- Įjunkite navigaciją dar prieš pajudėdami iš vietos.
- Pasinaudokite balsinėmis komandomis („Google Assistant“, „Siri“ ir kt.).
- Venkite bet kokio prisilietimo prie telefono ekrano važiuojant.
Tai ypač svarbu Lietuvos vairuotojams, nes dauguma naudotų automobilių neturi integruotos navigacijos. Norint išvengti baudų ir pavojingų situacijų, telefoną rekomenduojama valdyti balsu arba nustatyti maršrutą prieš pradedant važiuoti.
Ateities tendencijos ir ES reikalavimai
Didėjantis dėmesys eismo saugumui reiškia, kad ateityje telefono naudojimo taisyklės Lietuvoje gali tapti dar griežtesnės. Europos Sąjungos direktyvos numato priemones prieš vairuotojų išsiblaškymą, o kai kuriose ES šalyse jau įdiegtos kameros, fiksuojančios telefono naudojimą prie vairo. Tokios technologijos gali pasiekti ir Lietuvą.
Iš esmės saugiausias sprendimas – laikyti navigaciją pagalbininku, o ne dėmesio vagimi. Kelių eismo saugumas visada turėtų būti prioritetas.
Išvada
Navigacijos programėlės neabejotinai palengvina keliones, tačiau tik tada, kai naudojamos atsakingai. Net trumpas prisilietimas prie ekrano gali kainuoti šimtus eurų ar teises. Saugumas kelyje priklauso nuo dėmesio – todėl navigacija turėtų padėti vairuoti, o ne blaškyti.
Ką manote jūs? Ar naudojate navigaciją vairuodami? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose!
