Pravažiavai pro greičio matuoklį, veidrodėlyje – jokio blyksnio, o priekyje niekas tavęs nefotografavo. Daugelis vairuotojų būtent tokiu momentu atsipalaiduoja: „nepagavo“. Bet realybė kur kas sudėtingesnė – ir mitas, kad matuoklis fiksuoja tik iš priekio, gali brangiai kainuoti.
Ar matuoklis fiksuoja ir iš galo
Šiuolaikiniai greičio matuokliai gali fiksuoti tiek artėjančias, tiek tolstančias transporto priemones – vadinasi, ir jų galą su galiniu valstybiniu numeriu. Bet ne visi. Viskas priklauso nuo įrenginio tipo, jo nustatymų ir konfigūracijos konkrečioje vietoje.
Tai ypač aktualu motociklams, kurie priekinio numerio išvis neturi – juos identifikuoti galima tik pagal galinį numerį. Praėjus charakteringą įrenginio korpusą, kontrolė nebūtinai baigiasi: jei matuoklis pritaikytas matuoti tolstančius objektus, jis užfiksuos ir jų greitį, ir galinį numerį.
Lietuvoje šalia stacionarių matuoklių plačiai naudojami ir vidutinio greičio ruožai, kur greitis skaičiuojamas pagal laiką tarp dviejų taškų – čia „prasprukti” pagreitėjus tarp kamerų neįmanoma.
Ar galinio numerio nuotrauka gali būti pagrindas baudai
Taip. Tai, kad nuotraukoje nesimato vairuotojo veido, automatiškai nedaro jos bevertės – įskaitomas galinis numeris leidžia nustatyti transporto priemonės savininką ar valdytoją registruose. Bet čia slypi svarbus Lietuvos teisės niuansas.
Pagal ANK 611 straipsnį, kai pažeidimas užfiksuojamas ne pažeidėjo akivaizdoje (be sustabdymo), administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui arba valdytojui. Bet tai dar nereiškia, kad būtent savininkas ir sumokės.
Jei automobilį tuo metu vairavo kitas asmuo, savininkas per 30 kalendorinių dienų nuo protokolo išsiuntimo turi teisę instituciją informuoti apie realų vairuotoją – nurodyti jo vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą ir vairuotojo pažymėjimo duomenis. Tuomet naujas nurodymas surašomas tikrajam vairuotojui, o savininkui skirtas dokumentas pripažįstamas negaliojančiu.
Ar blyksnis visada reiškia baudą
Ne. Matomas blyksnis reiškia tik tai, kad įrenginys įjungė nuotraukos apšvietimo sistemą – bet dar nepasako, kad vairuotojas bus nubaustas. Užfiksuota medžiaga patenka į sistemą ir tikrinama, ar ją galima panaudoti kaip įrodymą. Jei nuotrauka neleidžia tinkamai identifikuoti transporto priemonės, byla toliau gali būti ir nepradėta.
Beje, blyksnis galėjo būti skirtas ir kitam automobiliui – važiavusiam gretima juosta ar priešinga kryptimi. O kaip su atvirkštine logika? Jos irgi nedarykite: nematomas blyksnis nereiškia, kad nuotrauka nebuvo padaryta. Daugelis modernių matuoklių fiksuoja be jokio matomo blyksnio.
Po kiek laiko ateina bauda
Vieno fiksuoto termino, per kurį laiškas privalo ateiti, nėra. Korespondencija gali būti išsiųsta po kelių savaičių, o savininko ar valdytojo nustatymas gali užtrukti ilgiau – ypač jei automobilis lizinginis, nuomojamas ar priklauso įmonei.
Svarbiau žinoti kitą terminą. Pagal ANK, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Todėl korespondencijos nebuvimas kelias savaites ar net keletą mėnesių dar negarantuoja, kad byla užbaigta.
Kokios greičio baudos galioja Lietuvoje
Baudos dydis priklauso nuo to, kiek buvo viršytas greitis. Pagal ANK 416 straipsnį, viršijimas iki 10 km/h – tik įspėjimas, 10–20 km/h – 12–30 eurų, 20–30 km/h – 30–90 eurų, 30–40 km/h – 120–170 eurų, 40–50 km/h – 170–230 eurų, o daugiau kaip 50 km/h – 450–550 eurų ir teisės vairuoti atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių.
Todėl geltonos dėžės pravažiavimas be blyksnio nėra garantija, kad išvengėte baudos. Saugiausias sprendimas paprastas – laikytis greičio ne dėl matuoklio, o dėl to, kad būtent greitis dažniausiai nulemia, ar spėsite sustoti laiku.
