Dauguma Lietuvos vairuotojų lengvuosiuose automobiliuose saugos diržus užsisegia automatiškai. Tačiau tolimojo susisiekimo autobusuose šis įprotis dažnai išnyksta. Neseniai „FlixBus“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad Lietuvos keleiviai rečiausiai Baltijos šalyse užsisegia saugos diržus keliaudami tarpmiestiniais autobusais. Šie duomenys kelia susirūpinimą dėl saugumo ir teisinių priežasčių.
Lietuvoje užfiksuota didžiausia keleivių, kurie niekada nesisegia saugos diržų autobusuose, dalis
Apklausos duomenimis, beveik 19 procentų tolimojo susisiekimo autobusais keliaujančių Lietuvos respondentų prisipažįsta niekada nesisegiantys saugos diržų. Tai didžiausias rodiklis tarp Baltijos šalių. Estijoje tik 9 procentai respondentų teigia niekada nenaudojantys saugos diržo autobusuose, o Latvijoje ši dalis siekia 16 procentų.
Reguliarus saugos diržų naudojimas išlieka žemas
- Tik 20 procentų Lietuvos respondentų visada prisisegia saugos diržą.
- Estijoje 38 procentai nuolat naudoja saugos diržus.
- Latvijoje 22 procentai teigia, kad juos naudoja reguliariai.
Rezultatai rodo, kad saugos diržo segimas autobuse dar nėra automatinis įprotis daugeliui Lietuvos keleivių. Skirtingai nei automobiliuose, daugeliui keliautojų šis veiksmas nėra instinktyvus.
Lietuvių kelių eismo taisyklės aiškiai reikalauja naudoti saugos diržus autobusuose
Pagal Lietuvos kelių eismo taisykles (Kelių eismo taisyklės), keleiviai privalo naudoti saugos diržus transporto priemonėse, kuriose jie įrengti. KET 76 punkte teigiama, kad tiek vairuotojai, tiek keleiviai privalo naudoti saugos diržus, kai transporto priemonėje jie yra įrengti.
Nesilaikymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 417 straipsnį, kuris reglamentuoja su saugos diržų naudojimu susijusius pažeidimus. Bauda už saugos diržo nenaudojimą siekia nuo 30 iki 50 eurų. Už pakartotinį pažeidimą bauda padidėja iki 60–90 eurų.
Svarbu tai, kad šios taisyklės taikomos ne tik lengviesiems automobiliams, bet ir tolimojo susisiekimo autobusams, kuriuose įrengti saugos diržai. Pareiga yra vienoda, nepriklausomai nuo transporto priemonės tipo.
Policijos duomenys patvirtina problemos mastą
Praėjusiais metais Lietuvos policija užregistravo apie 20 000 pažeidimų, susijusių su saugos diržų nenaudojimu įvairiose transporto priemonėse. Nors šis skaičius apima visus transporto priemonių tipus, jis pabrėžia platesnį nesilaikymo modelį.
Apklausa taip pat atskleidžia, kad beveik pusė Lietuvos respondentų nežino, kad baudos taikomos ir tolimojo susisiekimo autobusuose. Šis informuotumo trūkumas gali lemti žemesnį atitikties lygį.
Pagrindinės priežastys: keleiviai tiesiog nepastebi diržų
Paklausti, kodėl jie nesisegia saugos diržų, 50 procentų Lietuvos respondentų pripažino, kad jų tiesiog nepastebi. Šis skaičius yra gerokai didesnis nei Latvijoje ir Estijoje, kur tą pačią priežastį nurodė 36 procentai.
Kitos priežastys:
- Diskomfortas (17 procentų Lietuvoje).
- Pamiršimas prisisegti diržą (14 procentų).
- Įsitikinimas, kad saugos diržai autobusuose nereikalingi (16 procentų).
Tačiau saugumo požiūriu tolimojo susisiekimo autobusai nėra apsaugoti nuo susidūrimo rizikos. Staigus stabdymas, išvengiamieji manevrai ar avarijos gali sunkiai sužaloti neprisisegusius keleivius net ir važiuojant vidutiniu greičiu.
Teisinė prievolė ir asmeninė atsakomybė yra neatsiejamos
Transporto įmonės, įskaitant „FlixBus“, teigia, kad saugos diržų naudojimas yra privalomas, ir reguliariai primena keleiviams kelionės pradžioje. Vairuotojai gauna saugos mokymus, o autobusuose matomi lipdukai primena keleiviams užsisegti saugos diržus.
Galiausiai atsakomybė tenka kiekvienam keleiviui. Lietuvos įstatymai aiškiai reikalauja naudoti saugos diržus, o už jų vykdymą gali būti skiriamos baudos. Be teisinių pasekmių, saugos diržo prisisegimas išlieka viena iš paprasčiausių ir veiksmingiausių priemonių sumažinti sužalojimų riziką kelionės metu.
Saugos diržų laikymasis autobusuose dar gali būti ne automatinis, tačiau taisyklės aiškios, o rizika reali. Ar visada prisisegiate saugos diržą keliaudami tolimojo susisiekimo autobusu?
