Policija sustabdo automobilį įprastam patikrinimui. Vairuotojas prisisegęs, dokumentai tvarkingi – bet keleivis šalia diržo neužsisegęs. Kam tenka bauda? Daugelis įsitikinę, kad atsako tik vairuotojas, kaip transporto priemonės valdytojas. Lietuvoje taip nėra – ir čia slypi svarbus skirtumas nuo kai kurių kaimyninių šalių praktikos.
Ko reikalauja KET
Taisyklė aiški ir nepalieka vietos interpretacijoms: pagal KET 196 punktą, važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, juos privalo užsisegti ir vairuotojas, ir visi keleiviai – nesvarbu, sėdi jie priekyje ar gale. Diržo naudojimas yra kiekvieno keleivio asmeninė pareiga, o ne vien vairuotojo rūpestis. Būtent iš čia ir kyla atsakymas į klausimą, kas moka baudą.
Kas iš tikrųjų sumoka baudą
Pagal ANK 432 straipsnį, saugos diržo nenaudojimas užtraukia baudą vairuotojams ir (ar) keleiviams nuo 30 iki 50 eurų. Formuluotė „ir (ar)” čia esminė: bauda gali būti skirta tiek vairuotojui, tiek keleiviui – arba abiem atskirai. Praktiškai tai reiškia, kad tas pats sustabdymas gali baigtis dviem protokolais vienu metu. Suaugęs, blaivus keleivis, sąmoningai neužsisegęs diržo, gali gauti baudą tiesiogiai sau – ir jo teiginys „aš tik keleivis” čia nepadeda.
Ar tai reiškia, kad vairuotojas visada išvengia atsakomybės, jei kaltas keleivis? Ne visai. Vairuotojas atsako už saugų keleivių vežimą, todėl pareigūnas turi teisę nubausti ir jį. Sprendimas, kam konkrečiai surašyti baudą, lieka pareigūno kompetencijoje pagal situaciją.
Kai keleivis – vaikas, atsakomybė kitokia
Su vaikais situacija vienareikšmiškesnė. Pagal KET 199 punktą, žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu turi būti vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis. Čia atsakomybė už tinkamą vaiko prisegimą tenka vairuotojui – vaikas pats už save teisiškai neatsako, todėl ginčo, kas kaltas, paprastai nekyla. Pakartotinis bet kurio šio straipsnio pažeidimas užtraukia jau didesnę baudą – nuo 60 iki 90 eurų, o už kartotinį nusižengimą gali būti skiriamas ir teisės vairuoti atėmimas nuo vieno iki dviejų mėnesių.
Kaip tai atrodo palyginti su kaimynais
Kai kuriose šalyse įstatymas leidžia vairuotojui išvengti baudos už neprisisegusius keleivius, jei jis įrodo davęs nurodymą prisisegti, o keleiviai jo nepaisė. Lietuvos ANK tokio automatinio „išsiteisinimo” mechanizmo neišskiria – čia atsakomybė paskirstoma pagal faktinę situaciją, o suaugęs keleivis lieka atsakingas už save asmeniškai. Redakcijos vertinimu, toks modelis logiškesnis: jis neperkelia visos naštos vien vairuotojui už kito suaugusio žmogaus sprendimą nesisegti.
Kada diržo galima nesegti
Išimčių nedaug, ir jos konkrečios. Diržo leidžiama nesegti asmeniui, kuriam kompetentingos institucijos dėl rimtų medicininių priežasčių išdavė specialų pažymėjimą su nurodytu galiojimo laiku. Be to, KET numato, kad gyvenvietėse vairuotojui leidžiama neužsisegti diržo važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse. Visais kitais atvejais taisyklė galioja be išlygų – ir trumpai kelionei iki parduotuvės, ir ilgai kelionei greitkeliu.
Baudos dydis čia gal ir nedidelis, bet logika paprasta: diržas kainuoja sekundę laiko, o jo nesegimas gali kainuoti kur kas daugiau nei 50 eurų – tiek per patikrinimą, tiek, svarbiausia, avarijos atveju.
