Klaipėdos apskrities keliuose per vieną savaitę užfiksuotas didelis kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičius. Policijos duomenys rodo, kad tarp dažniausių pažeidimų išsiskyrė ne tik greičio viršijimas, bet ir neblaivus vairavimas, vairavimas be teisės, saugos diržų nepaisymas bei pavojingas elgesys lenkiant. Ši statistika atskleidžia, kokios problemos vis dar išlieka aktualios Lietuvos keliuose.
Klaipėdos apskrities keliuose per savaitę – 627 pažeidimai
2026 m. balandžio 6–12 dienomis Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnai vykdė tikslines kontrolės priemones ir apskrities keliuose iš viso nustatė 627 įvairius KET pažeidimus. Tokie skaičiai rodo, kad pažeidimų mastas regione išlieka didelis, o dalis vairuotojų vis dar ignoruoja elementarias saugaus eismo taisykles.
Didžiausią dalį nustatytų pažeidimų sudarė leistino greičio viršijimas. Mobiliuoju greičio matuokliu per savaitę užfiksuota net 500 atvejų, o kitomis priemonėmis – dar 106. Tai reiškia, kad vien greičio kontrolės srityje pareigūnai nustatė daugiau kaip 600 pažeidimų, o tai aiškiai parodo, jog greitis išlieka viena pagrindinių eismo saugumo problemų.
Per savaitę įkliuvo 12 neblaivių vairuotojų
Dar viena ypač pavojinga tendencija – neblaivus vairavimas. Per savaitę Klaipėdos apskrityje nustatyta 12 neblaivių vairuotojų. Užfiksuoti atvejai rodo, kad vairuotojai prie vairo sėdo turėdami nuo 0,49 iki 1,37 promilės alkoholio.
2026 m. balandžio 6 d. apie 14.11 val. Kretingos rajone, kelyje Šiauliai–Palanga, sustabdytam 1993 m. gimusiam „Volkswagen“ vairuotojui nustatytas 0,69 prom. neblaivumas. Tą pačią dieną apie 17.43 val. Plungėje, J. Tumo-Vaižganto gatvėje, 1962 m. gimusiam „Ford“ vairuotojui nustatyta 0,95 prom., o apie 11.55 val. Palangoje, kelyje Klaipėda–Liepoja, 1981 m. gimusiam „Audi“ vairuotojui – 0,53 prom.
Balandžio 7 dieną Klaipėdoje užfiksuoti dar keli tokie atvejai. Mogiliovo gatvėje apie 08.27 val. sustabdytam 1990 m. gimusiam „Honda“ vairuotojui nustatytas 0,63 prom. neblaivumas, o toje pačioje vietoje apie 07.57 val. 1983 m. gimusiam „Skoda“ vairuotojui – 1,01 prom. Dar vienas neblaivus vairuotojas tą pačią dieną nustatytas Malūno Tvenkinio gatvės ir Tilžės gatvės sankryžoje, kur 1978 m. gimusiam „Audi“ vairuotojui nustatyta 0,61 prom.
Balandžio 8 d. apie 15.50 val. Plungėje, Kalniškių ir Purienų gatvių sankryžoje, sustabdytam 1965 m. gimusiam „Opel“ vairuotojui nustatyta 0,95 prom., o Plungės rajone, Alsėdžių miestelyje, 1975 m. gimusiam „Volkswagen“ vairuotojui – 0,66 prom. Balandžio 9 d. Klaipėdoje, Nendrių gatvėje, patikrintam 1961 m. gimusiam „Audi“ vairuotojui nustatytas 1,13 prom. neblaivumas.
Balandžio 10 d. Klaipėdos rajone, Kiškėnų kaime, sustabdytam 1990 m. gimusiam „Mercedes-Benz“ vairuotojui nustatyta 0,49 prom. Balandžio 12 d. Klaipėdoje, Šilutės plente, 1993 m. gimusiam „Honda“ vairuotojui nustatytos 0,52 prom., o Naikupės gatvėje 1984 m. gimusiam „Ford“ vairuotojui – net 1,37 prom.
Greitis ir toliau išlieka pagrindine problema
Nors neblaivių vairuotojų skaičius kelia pagrįstą susirūpinimą, būtent leistino greičio viršijimas sudarė didžiausią dalį visų nustatytų pažeidimų. 500 atvejų, kuriuos užfiksavo mobilus greičio matuoklis, ir dar 106 atvejai, nustatyti kitais būdais, rodo, kad vairuotojai vis dar linkę rizikuoti neįvertindami pasekmių.
Specialistai ne kartą yra pabrėžę, kad greitis išlieka vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių tiek avarijų tikimybę, tiek jų pasekmių sunkumą. Kuo didesnis greitis, tuo mažiau laiko lieka reakcijai, o stabdymo kelias pailgėja. Lietuvos keliuose, ypač intensyvesnio eismo maršrutuose ir gyvenvietėse, tai gali turėti itin skaudžių padarinių.
Fiksuoti ir kiti pavojingi KET pažeidimai
Per savaitę pareigūnai taip pat nustatė ir kitų pažeidimų, kurie tiesiogiai susiję su eismo saugumu. Dar 9 vairuotojai vairavo neturėdami tam teisės. Tai reiškia, kad keliuose buvo žmonių, kurie apskritai neturėjo teisės sėsti prie vairo, nors jų elgesys eisme gali kelti papildomą grėsmę tiek jiems patiems, tiek aplinkiniams.
Taip pat nustatyta, kad 12 vairuotojų ir 3 keleiviai nesegėjo saugos diržų. Be to, buvo vežamas vienas saugos diržu neprisegtas vaikas. Tokie pažeidimai ypač pavojingi, nes net ir nedidelio greičio susidūrimo metu neprisisegę asmenys gali patirti labai sunkius sužalojimus.
Per kontrolės priemones taip pat nustatyta 11 atvejų, kai vairuotojai lenkė ten, kur tai daryti draudžiama. Dar du vairuotojai neleistinai naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, o tiek pat nepraleido pėsčiųjų. Kiekvienas iš šių pažeidimų gali tapti skaudžios nelaimės priežastimi, ypač miestuose ir intensyvaus eismo vietose.
Atsakomybės sulauks ir dviračių transporto priemonių vairuotojai
Klaipėdos apskrityje vykdytos priemonės parodė, kad taisyklių nesilaiko ne tik automobilių vairuotojai. Net 6 įvairių dviračių transporto priemonių vairuotojai atsakomybės sulauks už tai, kad važiavo nedėvėdami šalmų.
Nors daliai eismo dalyvių tokie pažeidimai gali atrodyti mažiau reikšmingi, praktika rodo, kad galvos apsauga gali turėti lemiamą reikšmę įvykus incidentui. Eismo saugumo ekspertai nuolat primena, kad net trumpa kelionė mieste negarantuoja visiško saugumo.
Ką ši statistika sako Lietuvos vairuotojams?
Klaipėdos apskrities savaitės statistika atspindi platesnę problemą, su kuria susiduria visa Lietuva. Greitis, alkoholis, neatsakingas lenkimas, saugos diržų ignoravimas ir naudojimasis telefonu vairuojant išlieka tarp dažniausių rizikos veiksnių, galinčių baigtis eismo įvykiais.
Policijos kontrolės priemonės rodo, kad pažeidimų mastas nemažėja taip sparčiai, kaip norėtųsi. Tai reiškia, kad vien baudų ar patikrinimų nepakanka – būtinas ir didesnis pačių vairuotojų sąmoningumas. Kiekvienas sprendimas prie vairo tiesiogiai veikia ne tik vairuotojo, bet ir keleivių, pėsčiųjų bei kitų eismo dalyvių saugumą.
Atsakingas elgesys kelyje prasideda nuo paprastų sprendimų
Ekspertai pabrėžia, kad dalies pažeidimų būtų galima lengvai išvengti. Nevairuoti išgėrus, neviršyti greičio, segėti saugos diržą, nesinaudoti telefonu vairuojant ir gerbti kitus eismo dalyvius – tai baziniai principai, kurie gali išgelbėti gyvybes.
Klaipėdos apskrities pareigūnų paviešinti duomenys yra aiškus priminimas, kad kelių saugumas priklauso ne vien nuo kontrolės, bet ir nuo kasdienio vairuotojų pasirinkimo. Net viena klaida gali turėti labai rimtų pasekmių.
Ar, jūsų manymu, tokių reidų Lietuvos keliuose turėtų būti dar daugiau? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.
